vanilė

Iš pradžių lėtai, o tuomet jau šuoliais, – vasara įsibėgėjo. Jaučiat? Aš turėjau sąrašą vasarai (tai žinoma, kad turėjau; bent po sąrašą aš turiu viskam). Dar pavasarį, pasauliui porai mėnesių…

Lėtai skaičiuoju pirmas vasaros dienas, gaudau kiekvieną saulės spindulį ir žadu sau didelius dalykus: mėgautis, išjausti, pabūti dabar. Žinau, kad tie trys mėnesiai, kaip ir kasmet, bus skaudžiai per trumpi.…

Vaikystėje viskas galima. Na, bent jau pradėti pirmadienį nuo gabalėlio pyrago – tai jau tikrai! Gal truputį simboliškai, o gal tiesiog iš ilgesio – vaikų dienai norėjau iškepti ką nors…

Morkos kepiniuose turi nuostabią savybę atsiskleisti naujomis spalvomis – jos pyragui suteikia natūralaus saldumo, puikaus aromato ir labai malonaus drėgnumo. Pagardintas dar ir kokosų drožlėmis bei smulkintais graikiniais riešutais, šis…

Ketvirtadienis – mažasis savaitgalis, sako žmonės. Nežinau, kiek labai skirtingi nuo kitų savaitės dienų dabar beliko savaitgaliai; galiu tik pasakyti – mes patys labai stengiamės, kad laukti jų norėtųsi. Dėl…

Turime šeimoje sekmadienio pusryčių blynų tradiciją. Gal ir galėčiau kartais ją pamiršti aš, bet du mano vyrukai netrunka priminti. Gi sekmadienis! – girdžiu dar neišsirangius iš patalų, ir viskas tampa…

Tokių Velykų dar tikrai nebuvo. Toliau nuo artimųjų, toliau nuo šventinio šurmulio ir gardžiomis vaišėmis nukrautų stalų, labai toli nuo išsiilgtų susitikimų ir apsikabinimų. Viskas šiemet kitaip: kitoks pavasaris, kitokios…

Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką…

Mano šeimos vyrai jau beveik mane įtikino – nėra netinkamos progos blynams. Tiksliau, tos progos nė nereikia. Blynai sekmadienio pusryčiams? Būtinai! Blynai pirmadienio (arba antradienio, trečiadienio, nesvarbu-kelintadienio) vakarienei? Puiku! Blynai…

Canelés (Cannelés) De Bordeaux – toks yra pilnas šių gražuolių pavadinimas. Romantiškas jo skambesys neapgauna – tai dar vienas klasika tapęs desertas, kilęs iš romantiškomis istorijomis apipintos Prancūzijos, Bordo krašto.…

Kažin, ar kada atsiras „Saulėtoje virtuvėje“ receptas, savo populiarumu nurungsiantis tobuląjį varškės apkepą. Receptas, kuriuo pasidalinau prieš daug metų, dar pačioje tinklaraščio rašymo pradžioje, tikrai puikus ir vertas visų gražiausių…

Paskutinėmis savaitėmis Joriui labai patinka skaičiuoti. Tiesą sakant, pažįsta jis dar tik tris skaičius: du, trys ir šeši. Bet tai netrukdo jam su juokingu susikaupimu kažką neaiškaus murmėti vietoje likusių…

Savaitgaliai – blynų bokštams, tingiems rytams, lėtiems pusryčiams. Juokui, pižamoms, knygoms ir nešukuotiems plaukams. Mėgstamai muzikai ir neskaičiuojamiems kavos (ar arbatos) puodeliams. Toks būtų tobulo savaitgalio receptas, o koks būtų…

Būna puikių kepinių, kuriems nereikia receptų. Būna nuostabių santykių, rodos, be menkiausių pastangų. Įsimintinų kelionių, nukeliautų be jokio plano. Ir mažų kasdienių stebuklų, kurie įvyksta net jei turim išsaugoję vos…

Vos prasidėjo žiema, pažadėjau sau – gruodis bus nuostabus. Bet ar žinot, kaip rizikinga sakyti „op!”, kol dar nesi peršokęs griovio? Ar kada jautėt, kaip slegia pečius ir širdį per…

Saldūs, šiek tiek lipnūs ir klampūs, šiek tiek traškūs ir tikrai labai charizmatiški – štai tokie yra prancūziški skanėstai, vadinami florentinais. Sako, jų rastumėte kiekvienoje Prancūzijos kepyklėlėje; prie puodelio juodos…

O jeigu viskas būtų atvirkščiai? Ir jeigu pirmadienis prasidėtų pyragais? Iki Kalėdų liko vos 30 dienų. Laikas, kai viskas staiga tampa kitaip. Visai nejučiomis, lyg burtažodį kas būtų ištaręs, mes…

Dėl to, kad savuos namuos galima susisluoksniuoti kuo nuostabiausią tiramisu ar išsikepti nostalgišką „Medutį“ niekam net nekyla klausimų. Naminiai kruasanai taip pat, pasirodo, visiškai įveikiamas iššūkis, jei tik negaila jiems…

Esu labai laiminga ir dėkinga likimui (ir sau – nes juk patys tą likimą dažnai sau ir nulemiam!), kad jau kiek daugiau nei metus „Saulėta virtuvė“ yra mano darbas. Tikras,…

O tada pakilo vėjas… Šiurkštesnis už tuos vasarinius gūsius, piktesnis ir kur kas žvarbesnis. Sėdėjau terasoje, lėtai vakarėjant, susisupus į pledą iki nosies galiuko. Galvojau apie tai, kad vakarai jau…