Žiedinių kopūstų, bulvių ir pievagrybių apkepas
Šiandien nebus ilgų įžangų. Nei paplepėjimų apie orą, nei gilių gyvenimo prasmės ieškojimų. Kažkas pavogė iš manęs visas mintis ir paliko su tuštuma ten, kur žodžiai turėtų virsti rišliais sakiniais.…
Šiandien nebus ilgų įžangų. Nei paplepėjimų apie orą, nei gilių gyvenimo prasmės ieškojimų. Kažkas pavogė iš manęs visas mintis ir paliko su tuštuma ten, kur žodžiai turėtų virsti rišliais sakiniais.…
Gerai, o dabar truputį atsipūskim nuo to truputį beprotiško Kalėdų laukimo. Laukimo, kuris aiškiai užvaldęs paskutinius saulėtos virtuvės įrašus ir tiesiog nebetelpa žodžiuose, sakiniuose, pastraipose… Kalėdos bus. Tikrai bus, bet…
Išduosiu vieną didelę paslaptį. Kartais aš tingiu gaminti. Taip taip, kad šiaip tingiu – jokia čia naujiena. Tačiau gaminti kartais lygiai taip pat nekyla rankos, kaip kad ir imti į…
Pilkšvi rytai. Šaltos grindys. Užsimiegojusios akys ir pikti žvilgsniai į žadintuvą, dažniausiai pirmadieniais ir trečiadieniais. Sunkūs įsikalbinėjimai pradėti naują dieną ir sveikinimai sau, pagaliau plačiai atmerkus akis. Mano rytai paprasti,…
Jei reikėtų rinktis tik vieną – salotos, karštas patiekalas ar desertas – ką rinktumėtės? Tik vieną vienintelį. Man tikriausiai atsakyti nereikia. Aš labai mėgstu saldumynus, juk žinot. Be-pro-tiš-kai. Ta meilė…
Kartais būna, kad rudenį cukinijos susimoko prieš tave. Jų tiek daug, o tu tik viena (-s). Nei bėgt, nei rėkt, tik žiūrėt akis į akį ir mikliai sukti galvą, ką…
Kartais trumpos penkiolika minučių gali tapti tikra palaima širdžiai – kai nusprendi vis tik ryte pasilepinti šiltais patalais dar keliomis minutėmis ilgiau ir palaimingai užmerki akis. O kartais penkiolika minučių…
(gana save apgaudinėti) Sveikas, rugsėji, labas, rudenėli. Štai ir tu. (Ne)lauktas, (ne)išsvajotas, (ne)sapnuotas. Būsiu sąžininga, tu man nelabai patinki. Va, pasakiau. Tik nepyk, nieko asmeniško. Aš vasaros vaikas. Visada buvau…
Toks mano gyvenimas. Truputį pamišęs, truputį sustingęs. Rytai, prasidedantys anksčiau nei norisi, ir dienos, prabėgančios truputį per greitai. Šypsenos, sušildančios širdį, ir apkabinimai, dovanojantys trumputes žavesio akimirkas. Toks mano gyvenimas…
Niekas nesiūlo laimės su 30 proc. nuolaida. Ar dviejų draugysčių už vienos kainą. Tiesa, kartais bėdų po vieną nedalina, bet tokios akcijos kažin ar yra ką džiugina. Užtat draugė x…
Man dar truputį keista ir trumpom akimirkom aš pagaunu pasimetusią. Stebiuos mažučiais kasdien atrandamais dalykais ir vis pastebiu kažką naujo tavyje, savyje ar mumyse. Niekada nemokėjau peršokti į kitą lapą…
Ką veikia maisto tinklaraštininkai, pagaliau sulaukę vasaros? Dabar, pasibaigus mokslams ir vis dar neatsiradus darbui, aš akimirkomis pagaunu save šiek tiek pasimetusią? Ką man dabar nuveikti? Kaip keista, kai nieko…
Sulaukusi kelių komentarų, leidusių suprasti, kad galbūt suklaidinau žmones, puolu taisytis – ne, deja, aš tikrai neturiu naujos virtuvės. Turiu tik naujas virtuvės grindis, kad ir kaip norėčiau, jog būtų…
Jei aš paprašyčiau pasakyti, su kuo jums asocijuojasi žodis pavasaris, ką man pasakytumėt? Su kuo? Su šiluma, su saule? Su žalia spalva ir netikėtai vieną dieną išsprogusiais žiedais ant medžių…
Nes gyvenimas yra toks gražus! Nes jau pamažu (ne)mažais žingsneliais į mūsų kiemus ateina pavasaris, nedrąsiai perbraukdamas melsvu teptuku per platų dangų, švelniai paliesdamas skruostą šiltu vėjo gūsiu ir leisdamas…
Tavo svajonės vieną dieną ims ir išsipildys, tyliai šnibžda veidą šildantis saulės spindulėlis. Pagaliau vieną dieną žiema tikrai pasibaigs, viltimi žiba praeivių gatvėje akys. Ateina spalvų, skonių ir kvapų metas…
Ei, žiemos mylėtojai, ei, sniego garbintojai, ar girdit? Taip taip, ar čia kažkam patinka sniegas? Gal kažkam jo per mažai, o gal yra toli nuklydusių ir saulėje/lietuje jo pasiilgusių? Nagi,…
Be ilgų, kartais beprasmių ir nuobodžių įžangų, be pasakojimų apie vakar, šiandien ar rytoj. Be pažadų, kasdien tūkstančiais raidžių ir kablelių, šauk(š)tukų ir daugtaškių skriejančių į šaltą žiemos dangų ir…
Būna naktų lyg tyčia, kai atsigulęs į lovą spėji suskaičiuoti du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris avytes, tada pameti skaičių, o galiausiai susitaikai su mintimi – tiesiog žinai, jauti –…
Kartais, kai reikia labai labai daug kažką neįdomaus veikti, mane lyg tyčia apima toks baisulingas tinginys, kokį net įsivaizduot sunku… Ne, atsiprašau, tikriausiai lengva, nes labai tikiu, tokį patiria daugelis.…
