SALDUMYNAI

Buvo laikas, kai nė dienos negalėjau įsivaizduoti be varškės. Vienos pačios ar jos produktų. Kai galvodavau, ką čia skanaus pagaminti pietums, kai ieškodavau receptų, dažniausiai mano pagrindinis raktažodis būdavo būtent…

Prieš porą dienų J. manęs paklausė – netikėtai ir nelauktai, klausimas nukrito lyg iš dangaus – o kodėl aš rašau tinklaraštį? Pasimečiau, aišku. Ne dėl to, kad nežinočiau, kodėl jį…

Kai pirmą kartą pamačiau šį saldžios duonelės receptą, žinojau – tikrai kepsiu. Taip taip, mane suviliojo tas magiškas žodelis „Starbucks“ – juk jau ne kartą kalbėjau apie meilę jų kavai,…

Praėjęs savaitgalis buvo labai lietingas, pilkas ir niūrus, prisimenate? Nė iš tolo nepanašus į baltą žiemą; greičiau – į purviną rudenį. Ryte taip ir neprašvito, visas savaitgalis skendėjo kiek slegiančioje…

Niekam ne paslaptis, kad desertai mūsų namuose – greičiau kasdienybė nei reta išimtis. Pyragai ir pyragėliai, keksiukai ir saldainiai, saldžios duonelės, pudingai, sluoksniuoti desertai dailiuose indeliuose, galiausiai – net tortai.…

Buvo Kalėdos. Paprastos, jaukios, tarp pačių artimiausių. Labai sočios ir labai skanios. Aš, kaip paprastai, dirigavau saldžiąjam stalui, todėl šventės buvo ir gausiai saldžios. Ragavom ir Marjolaine tortą (apie jį…

Kartą, dar visai palyginti neseniai, vos prieš kelis metus, buvo toks pašėlęs gruodis, kai iškepiau keliasdešimt meduolinių namelių. Kepiau vakarais, po studijų; kepiau savaitgaliais; kepiau prieš vidurnaktį ir po jo.…

Keistas tas jausmas: vakar dar buvo saulėtas pavasaris, o šiandien – vėl skruostus ir nosį kandanti žiema. Gera trumpam pabėgti iš žvarbios mūsų realybės, bet visada gera ir grįžti. Nors…

Žinot, kas man labai patinka? Laukti. Man patinka tas jausmas, kai žinai – artėja kažkas labai gero. Džiugaus. Smagaus. Net jei tai bus už mėnesio ar net daugiau; turėti ko…

Kaip ir kasmet, gruodis panašus į beveik nevaldomą stichiją. Nebaigti darbai, planai, pasiruošimas šventėms… viskas vienu metu, lyg koks mažas uraganas. Visos mano užrašų knygelės pilnos: kiek darbų ir darbelių…

Pirmosios gruodžio dienos yra gana keistas metas. Iki pat gruodžio pirmosios visi vieningai tvirtinę, kad apie Kalėdas dar nė negalvoja, po šios dienos staiga puola į lengvą paniką ar bent…

Kas galėtų pasakyti, vieneri metai – daug ar mažai? O vienuolika? Tokius skaičiukus šiomis dienomis minime mes – aš ir mano žmogus. Tai – tik dar viena proga stabtelėti, pagalvoti,…

Man visada patiko tie visi gal kiek banalūs amerikietiški filmai apie šeimą, apie meilę, apie švenčių laukimą. Apie Kalėdas. Tuose filmuose tokios gražios spalvos, tokios plačios šypsenos, o juokas –…

Toks jau dalykas yra ta likimo ironija: tu be proto mėgsti suktis virtuvėje, o Jis nė velnio nemėgsta valgyti. Taip taip, čia apie mane. Apie merginą, iš kurios likimas nusprendė…

Sezoninis maistas, sezoninė virtuvė ir apskritai gyvenimas pagal sezonus – šiandien labai populiarus reikalas. Maža to, jis ne tik populiarus, bet ir sveikintinas. Nėra kuo abejoti: vidurvasarį tiesiai nuo šakelės…

Gal maisto tinklaraštyje rašyti apie sportą yra šiek tiek keista, bet… Aš ir sportas turime savo istoriją. Ilgą ir… ganėtinai nuobodžią. Buvo laikas, kai nuo minties apie bet kokios rūšies…

Man visada atrodė, kad svarbiausia gerai šeimininkei yra turėti ne tik savo firminį super-duper tortą ar išskirtinius mėsos suktinukus su trijų rūšių įdarais, ar tobulos naminės duonelės, ruošiamos septynias dienas,…

Kaip jau visiems kokį tuziną kartų gyriausi, prieš maždaug metus pamečiau galvą dėl avižinės košės. Visus tuos metus, su retomis išimtimis ir poros mėnesių pertrauka (ne savo noru), sąžiningai viriausi…

Ką gi, į mano gyvenimą tikrai veržiasi ruduo. Vėsus, vėjuotas, nubarstytas pageltusiais lapais. Kartais neatsispiriu ir pakeliu kokį ryškų margaspalvį nuo tako. Kartais, bevaikščiodama parke, pamažu susirenku visą puokštelę. Šis…

Būna gerų dienų, būna blogų dienų. Kartais reikia tik mažos smulkmenos, kad diena iš vidutiniškos virstų puikia (arba atvikščiai, bet aš linkusi prisijaukinti pozityvų mąstymą, taigi apie tai šįkart nei…