Pyragėliai

Praėjęs savaitgalis buvo labai lietingas, pilkas ir niūrus, prisimenate? Nė iš tolo nepanašus į baltą žiemą; greičiau – į purviną rudenį. Ryte taip ir neprašvito, visas savaitgalis skendėjo kiek slegiančioje…

Toks jau dalykas yra ta likimo ironija: tu be proto mėgsti suktis virtuvėje, o Jis nė velnio nemėgsta valgyti. Taip taip, čia apie mane. Apie merginą, iš kurios likimas nusprendė…

Pirmoji mūsų tolima kelionė buvo į Egiptą. Tai buvo pirmoji mano kelionė lėktuvu apskritai, todėl malonaus jaudulio tikrai netrūko: prieš skrydį negalėjau užmigti, skrydžio metu buvau pasirengusi nufotografuoti kiekvieną debesį,…

Prieš keletą dienų, kažkokių nostalgiškų nuotaikų pastūmėta, ėmiau vartyti senus “Saulėtos virtuvės” puslapius. Skaičiau įrašus vieną po kito, vertinau nuotraukas, prisiminiau gerus ir dar geresnius skonius. Prie ne vieno recepto…

Vaje, kokį skanų tortą valgiau sekmadienį! Nuostabiai skanų. Tokį gerą, kad, pasidavus akimirkos silpnumui, sakiau – viskas, nebekepsiu daugiau tortų, surasiu, kas pagamino šį ir užsisakysiu. Daug ir dažnai, šypt.…

Jau dabar, praėjus vos daugiau nei dviems mėnesiams nuo metų pradžios, suprantu: šie metai nebus nuobodūs. Nebus eiliniai, kuriuos bus galima pamiršti, dar nesumušus šampano taurėmis kitų Naujųjų naktį. Pradėjusi…

Ar dažnai savo gyvenime padarote kažką tokio, kuo niekada anksčiau nebūtumėte patikėję? Kartais tai smulkmenos, kartais – dideli ir reikšmingi dalykai. Kartais mes einame į juos pamažu, neskubėdami, o būna,…

Šiom dienom saulėta virtuvė kaip niekad saulėta. Liepos vidurys ir panelė Vasara pagaliau lepina saulute, šiluma ir bekrašte dangaus mėlyne. Aš myliu štai tokią vasarą. Myliu saulės spindulius, švelniai glostančius…

Pažaiskim. Devynios raidės. Jį mėgsta visi – maži ir dideli. Vieni gali suvalgyti vos trupinėlį, kiti – gal net puskilogramį, tačiau mažai kas jo atsisakytų prie puodelio kavos. Devynios velniškai…

Kartais būna taip gerai, kad nelieka žodžių išreikšti tam jausmui. Norisi lyg ir šaukti visam pasauliui iš laimės, lyg ir šokinėti lig dangaus, lyg ir pasislėpt nuošaliam kamputy ir… apsiverkt…

Tam, kad pajustume gyvenimo džiaugsmą. Tam, kad galėtume šypsotis lig ausų. Kad sugebėtume mylėti iš visos širdies. Tam, kad suvoktume gerumą žmonių esančių aplink. Ir grožį to, kas čia, greta,…

Mano vardas Asta, man dvidešimt vieni su puse, mano mėgstamiausia spalva violetinė (šiuo metu), ir dar geltona, ir dar žalia. Mano mylimiausias metų laikas yra vasara, geriausia savaitės diena šeštadienis,…

Skonis: 8,5/10. Tikrai skanus paįvairinimas, kai kepinių su obuoliais vis norisi, o pyragai/sausainiai/keksiukai jau šiek tiek pabodę. Be to, turint paklusnias rankas ir netingint pažaisti su tešla (mano nuotraukoje matomam…

Skonis: 9,5/10. Be galo – be krašto skanus dalykėlis! Ir, beje, nerekomenduojama susidaryti galutinius nuomonės paragavus tik pirktinį variantą – naminiai kur kas skanesni 🙂 Labai kvapnūs, švelnaus skonio, trapūs…

Skonis: 10/10. Na, žiūrint į nuotraukas, manau, sunku būtų įvertinti dešimtuku 😀 Bet tiesa ta, kad šiuos čeburėkiukus nufotografuoti nėra lengva – jie tiesiog nyksta akyse. Ir šiaip, nėra patys…

Skonis: 10/10. Be galo skanūs sausainiai! Vienareikšmiškai. Visiems visiems, kurie ragavo 🙂 Sudėtingumas: Yra ką nuveikti. Reikalauja ne tiek įgudusių rankų, kiek kantrybės kočiojant, pjaustant ir t.t., ir pan… Kur…