Pagaliau. Atrodo, kad dabar jau tikrai pagaliau. „Saulėta virtuvė” vėl veikia. Nežinojau, kad šie techniniai nesklandumai, trukę lygiai šešias dienas, taip stipriai liūdins, erzins, piktins, o kartais tiesiog varys į…

Saulėtas ir šiltas liepos vakaras pagaliau vėl – po liūčių, griaustinių ir blyksinčių žaibų – atnešė vasaros nuojautą. Vakarėjančios saulės spinduliams įsisukus į Senamiesčio gatveles ir glostant žmonių veidus, labai…

Ar dažnai savo gyvenime padarote kažką tokio, kuo niekada anksčiau nebūtumėte patikėję? Kartais tai smulkmenos, kartais – dideli ir reikšmingi dalykai. Kartais mes einame į juos pamažu, neskubėdami, o būna,…

Sako, jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas eina pas Mahometą. O jei vasara neina pas Astą, tai ar gali Asta nueiti pas vasarą? Nes, dievaži, ji labai norėtų. Na,…

Vėlus ketvirtadienio vakaras. Jauki pižama, minkštas chalatas, į netvarkingą kuodą susukti išsidraikę plaukai. Rankoje – taurė pačio skaniausio šampano be jokios progos, orkaitėje – kepantis pyragas su rabarbarais ir braškėmis.…

Kai vieną dieną supranti, kad kasdienybė ima pabosti, kad spalvos aplink pradeda blukti ir kad gyvenimas ima rodytis ne toks nuostabus, koks jis iš tiesų yra, kai suvoki, kad verkiant…

Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…

Man patinka savaitgaliai. Patinka ryte pabusti nuo saulės spindulių, praslydusių pro menką plyšelį tarp žaliuzių. Patinka suvokti, kad nereikia šokti iš lovos ir tekinom skubėti į darbą. Patinka žinoti, kad…

Vasara. Jau. Tikrai. Kelis kartus lėtai sumirksiu akimis ir vėl žiūriu tiesiai į kalendorių. O čia – atverstas birželio puslapis. Maža to, žymeklis jau ant birželio šeštos dienos (o tuoj…

Iššūkių būna visokiausių. Pavyzdžiui, labai skanių, šaunių ir laukiamų. Žodžiu, tokių, kaip „Kepėjų be stabdžių” iššūkiai. Arba visai nelauktų, visai netikėtų ir visai nė trupučio ne mielų. Tokių, kaip… hm,…

Noras kepti keksus mane dažniausiai užklumpa staiga ir netikėtai. Tai – tikrai daugiau taisyklė nei išimtis. Pavyzdžiui, antra valanda popiet. Sėdžiu darbe, palinkus prie kompiuterio ekrano ir atrašinėju kažkam trisdešimt…

Pasakysiu paslaptį. Greito maisto restoranuose aš – dažnas svečias. Nors valgau ten ypač retai, bet dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų sėdėjau prie greitojo maisto restorano staliukų ir…

O aš taip nuoširdžiai tikėjausi visą savaitgalį praleisti atkišus nosį saulei. Maloniai leipti nuo šilumos ir vieną po kito gerti ledų kokteilius. Nepavyko. Nelygioje lietaus, vėjo, šilumos ir saulės kovoje…

Ši savaitė – ne iš lengvųjų. Kartais emocijos, kurios sklando aplink tave, ir emocijos, kurios slepiasi tavyje, ima smaugti. Ir taip stipriai norisi nuo visko pabėgti. Bet bėgiojimo aš negaliu…

„Kai mums liūdna, Ji paguodžia be žodžių. Kai džiaugiamės, be išlygų džiaugiasi mūsų laime kartu. Kai mes bijome, Ji palaiko. Kai pasimetame painiame gyvenimo kelyje, Ji visada padeda. Ji myli.…

Kai į realybę grįžti iš svajonės, pirmas akimirkas viskas pasirodo besą pilka, liūdna ir niūru. Prisimindamas dar tas tokias artimas akimirkas, kurios jau bum-ir-baigėsi, susigūži, užsidarai savo kambaryje, pakiši nosį…

Mes nuolat kažko laukiame. Kartais, šąlant kojas, labiau už viską tą akimirką laukiame autobuso, jau vėluojančio dvi minutes. Kartais, mintyse barbendami pirštus į stalą, laukiame padavėjo, kuris atneš meniu, nes…

„Na, Asta, ir apsimelavai…” – šypsojosi man namiškiai baltą Velykų popietę, kalbėdami apie pirmąjį Merkio šamą pristatantį įrašą. Kas, ką, kodėl?… ” Juk jau esi ragavus šamo, nebuvo tikrai tai…

Gal ir gali sustabdyti laikrodį, bet laiko niekaip nesustabdysi. Atrodo, dar tik prieš porą savaičių renčiau meduolinius namelius Kalėdoms, o štai kalendorius su tokiom mano mintim visiškai nesutinka. Jam pritaria…