Pirmadienis. Septinta valanda ryto ir skambantis žadintuvas. Ta pati įkyri melodija – jau bent kokius ketvirtus metus iš eilės, ir kaip neišprotėti? Geroji pusė ta, kad labai greitai norisi ją išjungti ir ristis iš lovos. Blogoji – ta, kad kartais ji tokia pažįstama ausims, jog net neišgirstu. O! – apie tai galiu papasakoti ir istoriją, kurią ir šiandien prisiminę mes smagiai krizenam. Tai štai. Kai Jis buvo toli, o aš buvau viena, ėmiau skųstis, jog mano telefonas – kad jį kur – pradėjo kvailioti. Lygiagrečiai šitiems skundams, ėmiau vėluoti ir į darbą. Mat žadintuvas tiesiog neskamba, prabundu per vėlai, laimė bent, kad ryte, o ne priešpiet… Kai jau pradėjau svarstyti apie naują telefoną, o Jis grįžo namo, vieną rytą vėl pašokau iš lovos, čiupau telefoną ir vos ne suklykiau: nu kodėl jis neveikia, kodėl neskamba?! Juoką tramdantis balsas iš kitos lovos pusės man taikiai paaiškino, kad tas kvailas žadintuvas kuo garsiausiai skambėjo, aš jį kuo ramiausiai išjungiau nė neatsimerkus ir miegojau toliau… Tik pamanykit! Ir vėl kūlversčiai per galvą, kad būčiau darbe laiku, o čia dar šalia tas pašaipus – nors ir draugiškas – krizenimas. Kai prabylam apie žadintuvą, tas krizenimas pasigirsta ir dabar… ech.
Tiesa, šiandien Jis vėl toli, o aš vėl turiu vien savo pastangomis išgirsti žadintuvo melodiją. Kol kas sekasi visai neblogai – kelios minutės po septynių jau bandau save įžiūrėti vonios veidrodyje, o dar šiek tiek vėliau sėdžiu prie kompiuterio su puodeliu medumi pagardintos arbatos. Pusryčių lėkštėje – kartais galima padaryti išimtį vis dar nepabostančiai avižinei košei – gabalėlis obuolių pyrago su kokoso drožlėmis. Jau ne pirmą kartą šiuo pyragu kvepia mūsų namai. Ir rytai, prasidedantys gabalėliu šitokio jaukaus gardėsio, kur kas šviesesni…

Skonis: 10/10. Labai paprastas, tačiau minkštas, purus ir aromatingas pyragas. Drėgnas, su puikiai jaučiamomis kokosų drožlėmis, todėl itin patiks kokosų mėgėjams. Skaniausias dar šiltas, su kaušeliu vanilinių ledų.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? PAULADEEN.COM


7 komentarai
Iškepiau šį pyragą – skanus! Tačiau man kiek jaučiasi aliejus (tą pastebiu visuose kepiniuose su aliejumi, man jis visada jaučiasi, nors ir dezodoruotas, rafinuotas). Kažin, jeigu pakeitus jį sviestu? Ar reikėtų dėti tokį pat kiekį tirpinto, hmm..?
Martina, manau, kad tikrai aliejų galite keisti tokiu pačiu kiekiu tirpinto ir atvėsinto sviestuko 🙂
Kaip tik dabar kepu. Truputį neramu dėl tiek daug cukraus tai dedu mažiau.
Ilona, cukraus kiekį visada galima pasikoreguoti pagal savo skonį 🙂 Tikiuosi, kad pyragas bus puikus 😉
Taip pyragas gavosi puikus, vistik gerai kad tiek daug cukraus nedėjau. Kepsiu dar kartą šį sekmadieni 🙂 Labai gera tešla gavosi, pyragas toks purus, toks purus, kad viena bevalgydama net ketvirtą dieną po kepimo džiaugiausi ners atrodė toks šviežias. Štai ką reiškia pyragas ne iš parduotuves. Pasaka 🙂
Ilona, labai džiaugiuosi! 🙂
Kepiau, bet šito pyrago tikrai nekartočiau. Kokosai nesijaučia, pyragas gavosi kone nevalgomai saldus (labai gaila, kad Ilon neparašė, kiek dėjo cukraus, kiek tas ‘mažiau’). Dar pyragas iš tikro gaunasi labai labai didelis, tikrai reiktų kiekį mažinti dvigubai, jei pas jus neateina kokia 10 svečių. Ir kepti man prireikė net 2 val., nors mano kepimo forma tokia pati kaip Astos, bet mano didžiūnas vos iškepė. Iš tikro tai dabar galvoju, kam tą pyragą atiduoti, gal koks saldžiamėgis atsiras…