grietinėlė

Liko 12 dienų. Pora egzaminų, pora darbų pristatymų, kelios dienos paskaitų. Eglutės puošimas, Meduolių Dekoravimo Diena, Pyragų ieškojimo ir Didžiosios Kepimo Dienos. Liko 12 dienų laukimo ir šventės belsis į…

Rytoj gruodžio pirmoji. Už lango tikra – šalta ir balta – žiema, o rankose puodelis garuojančios arbatos. Teliko nuplėšti visai nedidelį pluoštelį kalendoriaus lapelių, ir galėsime vieni kitus sveikinti sulaukus…

Ar matėt, kaip šiandien snigo? Baltom ir šlapiom snaigėm. Krentančiomis ir tirpstančiomis, krentančiomis ir akimirksniu tirpstančiomis… Primenančiomis, jog ruduo nesitęs amžinai. Taip, mes turėsim išpakuoti savo ilgai laukusius žieminius paltus,…

Nors anapus lango dar nėra nei trupinėlio balto sniego, o medžių šakos vis dar pasipuošę rusvai rausvais vėjo blaškomais lapais. Nors mano mylimasis violetinis žieminis paltas dar giliai spintoje, o…

Skaičiuoju laiką atgal. Liko 54 valandos. Keliom minutėm daugiau ar mažiau, tačiau nesvarbu, nes tas laikas – žinoma, be abejonių – slinks taip lėtai, taip labai lėtai. Prisimenu, kaip vaikystėje…

Mano mintis išsklaidė pajūrio vėjas. Sėdžiu prieš melsvą kompiuterio ekraną ir galvoju, ką parašyti. Kažką nuoširdaus, kažką tikro, kažką ne per prievartą. Kažką išjausto… Žiūriu į ekraną ir matau tuščią…

Toks mano gyvenimas. Truputį pamišęs, truputį sustingęs. Rytai, prasidedantys anksčiau nei norisi, ir dienos, prabėgančios truputį per greitai. Šypsenos, sušildančios širdį, ir apkabinimai, dovanojantys trumputes žavesio akimirkas. Toks mano gyvenimas…

Kokie ledai jūsų mylimiausi? Ar yra tokie, dėl kurių kaušelio galėtumėte vykti į bala žino kaip toli esančią krautuvėlę karštą vasaros popietę? O kur jūs perkate ledus? Keliaujate į ledaines,…

Vasara… Kažkam tai braškės, kažkam jūra. Kažkam atostogos, o kažkam pats darbymetis. Kažkam vasara – gyvenimo meilė, kažkam – tiesiog laikas, kurį reikia ištverti. Nekartosiu, kaip labai aš myliu vasarą,…

Mano gyvenimas telpa į vienuolika dėžių. Labai didelių ir šiek tiek mažesnių dėžių, į kurias prieš kelias dienas sutalpinau beveik dvidešimt dvejus savo gyvenimo metus. Kiek be proto daug ir…

Ką veikia maisto tinklaraštininkai, pagaliau sulaukę vasaros? Dabar, pasibaigus mokslams ir vis dar neatsiradus darbui, aš akimirkomis pagaunu save šiek tiek pasimetusią? Ką man dabar nuveikti? Kaip keista, kai nieko…

Trys-du-vienas, ir baigės šventės. Vieniems jos padovanojo susitikimus su senai matytais veidais, kitiems – pasisėdėjimą prie vaišėmis nukrauto stalo, tretiems – bent porą dienų atsipalaidavimui. Ir visiems visiem šios Velykos…

Nes gyvenimas yra toks gražus! Nes jau pamažu (ne)mažais žingsneliais į mūsų kiemus ateina pavasaris, nedrąsiai perbraukdamas melsvu teptuku per platų dangų, švelniai paliesdamas skruostą šiltu vėjo gūsiu ir leisdamas…

Kaip jau garsiai, įnirtingai ir baisingai pritariamai linksėdama galva, pasiguodžiau pas Jurgą – kartais (galbūt ir dažniau nei kartais…) sukurptu įžangą man taip pat būna labai sunku. Kartais – būna…

Tavo svajonės vieną dieną ims ir išsipildys, tyliai šnibžda veidą šildantis saulės spindulėlis. Pagaliau vieną dieną žiema tikrai pasibaigs, viltimi žiba praeivių gatvėje akys. Ateina spalvų, skonių ir kvapų metas…

Tam, kad pajustume gyvenimo džiaugsmą. Tam, kad galėtume šypsotis lig ausų. Kad sugebėtume mylėti iš visos širdies. Tam, kad suvoktume gerumą žmonių esančių aplink. Ir grožį to, kas čia, greta,…

Op, ir peršokim keletą metų atgal. Į vaikystę. Į tuos laikus, kai terūpėdavo žaislai, kiemo draugai, rožinė cukraus vata, nedidelės smėlio dėžės ir mėlyni kibirėliai, kurie – abrakadabra! – sukurdavo…

Mano vardas Asta, man dvidešimt vieni su puse, mano mėgstamiausia spalva violetinė (šiuo metu), ir dar geltona, ir dar žalia. Mano mylimiausias metų laikas yra vasara, geriausia savaitės diena šeštadienis,…

Būna naktų lyg tyčia, kai atsigulęs į lovą spėji suskaičiuoti du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris avytes, tada pameti skaičių, o galiausiai susitaikai su mintimi – tiesiog žinai, jauti –…

Draugystė. Tvirta kaip akmuo, kaip šimtametis ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į tamsią žemę, kaip kažkur tolumoje stūksantys nepajudinami kalnai, savo viršūnėmis remiantys sunkius debesis. Trapi kaip plonas stiklas, kaip senos…