Savaitgalio rytas. Toks tylus, atrodo galėtum išgirsti krentančią snaigę. Ar vėjo gūsį – per menką, kad sujudintų storomis sniego kepurėmis pasidabinusias pušų šakas. Žvelgdama pro langą į baltą žiemą, kvėpuoju…
Koks gi rytas be kavos, o jei artėja Kalėdos – kvepėti turi visi namai! Kava, cinamonu, imbieru, gvazdikėliais! Meduoliais! Jei mėgstate, kai saldumas susipina su čiut aštresniais skoniais, kai imbieras…
Sakysit, reklama. Bet, patikėkite, šitą reklamą jūs norite išklausyti, šypt. Prieš savaitę ar kiek daugiau atsidūriau tokių aplinkybių sūkuryje, kai turėjau nuspręsti, ką ir kiek nuveiksiu prieš Kalėdas. Na, žinote,…
Žiemą karaliauja imbierai. Ir cinamonas. Ir truputį pasikandžiot mėgstantys gvazdikėliai. Muskatas. Švelni vanilė. Karšto vyno aromatas. Medus. Arbatos ir pyragai. Išpuošti meduoliai, iš slaptos dėželės pamažu kažkur išgaruojantys dar toli…
Nepatinka man toks pavasaris. Sniegas, šaltis, o be pirštinių – nė žingsnio. Julė sakė, kad reikia žiūrėti ne į sniegą, o aukštyn, į dangų, kur šviečia saulė. Bet aš, matyt,…
Ploju sau katučių ir tyliai pasislėpus gėriuosi kalneliu dovanų, jau nupirktų Kalėdoms. Ne, tai dar ne viskas – dar laukia glėbį malonių akimirkų atnešiantis pakavimo idėjų generavimas, pats pakavimas, atvirukų…