Jaukiais žiemos prieskoniais iškvėpinta, kalėdinių lempučių ir žvakelių nušviesta, miltelinio cukraus debesimis nubarstyta žiema. Kasmet ji tokia, kokią patys sau susikuriame. Kuo mažiau dienų iki Kalėdų belieka, tuo lėtesnės ir ramesnės jos tampa mūsų namuose. Kur nenubėgom per metus, ten jau nenuskubėsim – o štai susisukti į jaukų Kalėdų laukimo kokoną nėra geresnio meto nei dabar.
Sausis, liepa ar vos devynios dienos iki Kalėdų būtų belikę, savo rytą aš pradedu puodeliu kavos. Tai mano rutina, jaukus ritualas – lyg dienos pradžia su nebyliu pažadu, kad ji bus gera. Todėl kai iš „Italala Caffe“ sulaukiau kvietimo į pasimatymą, nelabai ir dvejojau – kavos pasimatymai yra patys geriausi, šypt.
Šilta pažintis su Ramune ir Julija – draugėmis, prieš ketverius metus įkūrusiomis jaukią kavinę – buvo vienas smagiausių dalykų, man nutikęs šį gruodį. Nuvykau pas jas suprasdama, kad menkai ką žinau apie kavą (išskyrus tai, kad mėgstu ją gardžią ir neįsivaizduoju be jos savo rytų), o namo grįžau su visiškai nauju suvokimu, kokia kava gali būti – kokia skirtinga, įvairi, aromatinga ir skani (net jei be pieno, šypt)!
Tą jaukią žiemos dieną mes degustavome keturias skirtingas kavas, kalbėjome apie skirtingus kavos uogų apdirbimo būdus, apie tai, kuo skiriasi rūšinės kavos uogos nuo tų, kurios skirtos pramoninei gamybai. Kaip gera klausyti žmonių, jaučiančių meilę savo veiklai!
Ar žinojote, kad ant kavamedžio augančios uogos noksta skirtingu metu, o tik pilnai sunokusios uogos gali virsti aromatingomis, išraiškingo skonio kavos pupelėmis? Rūšinei kavai uogos renkamos po vieną – kiekviena nuskinama tada, kai pilnai sunoksta (kartais kavą skinantys darbininkai net turi kortelę, kurios spalva – tokia, kokia turi būti sunokusios uogos; kad galėtų pasitikrinti ir nesuklystų!). Taip surinktos uogos kavoje atsiskleidžia ryškiomis skonio natomis, ir tą lengva pastebėti ragaujant kelių rūšių kavas vienu metu: vienoje lyg ir jaučiamas braškių poskonis, kitoje – lyg ir cinamono bei meduolių.
Paprastai rūšinės kavos yra ir švelnesnės, švaresnio skonio, švelnesnio skrudinimo. Tuo tarpu kavos kartumas nuvilti gali tuomet, kai ragaujame masinės gamybos kavas – joms uogos dažniausiai renkamos vienu ypu, dažnai mechaniškai, neatskiriant nesunokusių ar pernokusių (ir galbūt jau net sugedusių) uogų, todėl skrudinamos jos stipriai, kad būtų „suskrudinti“ ir visi negerumai.
Nuoširdžiai, nemaniau, kad man pavyks atskirti tuos poskonius, apie kuriuos su užsidegimu pasakojo „Italala Caffe“ įkūrėjos. Ir jei ne žinios bei įžvalgos, kuriomis jos pasidalino, gal būtų buvę daug sudėtingiau, bet, atrodo, aš tikrai pajaučiau ir tą braškių lengvumą „Tirtira“ kavoje iš Etiopijos, ir tai, kaip ryškiai cinamonu kvepia bei kiek daug saldumo savy turi „El Diamante“ kava iš Kosta Rikos.
Buvo ir dar viena kava, kvepianti Kalėdomis ir skani lyg pyragėlis – tai „Kalėdinė kava“ iš Indijos. Vieningai sutarėme, kad ji ne tik kvepia Kalėdomis, bet nuostabiausiai tiktų ir prie saldžių kepinių: aromatinga, sodri ir labai išraiškinga. Tą patį sufleruoja ir kavos skonio natos: gvazdikėliai, juodas šokoladas, meduoliai. Išties kvepia jaukumu ir šventėmis, tiesa?
Ši kava jau spėjo rasti vietą ir mūsų namų kavos lentynėlėje, o kadangi prie kavos taip dažnai norisi „ko nors skanaus“, pamaniau, kad nėra kito kepinio, kuris čia derėtų taip nuostabiai kaip imbierinės cinamoninės bandelės. Minkštos, purios, kvapnios ir labai jaukios!
Tegul kvepia namai Kalėdom, kava ir bandelėm. Kalėdos tikrai tuoj ateis, bandelių receptas čia pat, o gardžios kavos visad rasit „Italala Caffe“.
Vilniaus centre įsikūrusią „Italala Caffe“ jau tikrai atradę mieto gyventojai; net darbo dienos viduryje čia šurmuliavo žmonės – ir tai visai nestebina, mat jaukiai aplinkai, skaniai kavai ir šiltai besišypsantiems veidams sunku atsispirti. Be to, kava mėgautis ten gali įsitaisęs ant sūpynių – tikiu, kad čia ne tik mano vienos silpnybė, šypt. Nuoširdžiai rekomenduoju apsilankyti visiems, kas turėsit tokią progą, o jei Vilnius pasirodys esantis truputį per toli – pasimėgauti gardžia rūšine kava visada galime ir namuose. „Italala Caffe“ ne taip seniai sukūrė savo namučius ir internete, užsukite ŠTAI ČIA ir laukite kava kvepiančio siuntinio namuose!
Imbierinės cinamoninės bandelės
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Tešlai:
2/3 stiklinės (165 ml) pieno
1 šaukštas cukraus
1 pakuotė (7 g) sausų mielių
4 stiklinės (560 g) kvietinių miltų
½ stiklinės (65 g) miltelinio cukraus
2 šaukštai meduolių prieskonių (malto cinamono, imbiero, muskatų, kardamono)
1 šaukštelis druskos
2 kiaušiniai
120 g minkšto sviesto
1 šaukštelis aliejaus dubens ištepimui
Įdarui:
50 g minkšto sviesto
½ stiklinės (100 g) rudojo cukraus
¼ stiklinės (50 g) cukraus
2 šaukštas malto cinamono
1 šaukštelis druskos
⠀
Glaistui:
2 ½ stiklinės (170 g) miltelinio cukraus
2-3 šaukštai pieno
2 šaukštai apelsinų sulčių
GAMINIMO EIGA
1. Paruoškite tešlą. Pieną pašildykite, kad jis būtų šiltas, bet ne karštas. Suberkite cukrų ir sausas mieles. Išmaišykite šluotele, kol cukrus ir mielės ištirps. Dubenį uždenkite švariu rankšluostėliu ir palikite pastovėti šiltoje vietoje apie 10-15 minučių, kol mielės taps aktyvios (paviršius turi suputoti).
2. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, miltelinį cukrų, meduolių prieskonius ir druską. Supilkite mielių mišinį ir įmuškite kiaušinius. Išmaišykite. Sudėkite kubeliais supjaustytą minkštą sviestą ir išminkykite vientisą ir elastingą, prie rankų nelimpančią, tačiau minkštą tešlą. Jei matote, kad tešla per skysta, įberkite dar porą šaukštų miltų.
3. Paruoštą tešlą dėkite į švarų, aliejumi plonai išteptą dubenį. Uždenkite švariu rankšluostėliu ir palaikykite šiltoje vietoje apie 60 minučių, kol tešlos tūris padvigubės.
4. Suformuokite bandeles. Tešlai pakilus, perkelkite ją ant lygaus ir švaraus miltais pabarstyto paviršiaus. Kelis kartus paminkykite ir iškočiokite tešlą į maždaug 30×55 cm dydžio stačiakampį. Tolygiai aptepkite minkštu sviestu. Ant viršaus tolygiai berkite cukraus, rudojo cukraus, malto cinamono ir druskos mišinį.
5. Pradėdami ilgąja kraštine, susukite tešlos stačiakampį į ritinėlį. Labai aštriu peiliu ritinėlį supjaustykite į 12 lygių dalių (bandelių). Pavertę kiekvieną iš jų ant šono, sudėkite į sviestu išteptą keksiukų kepimo formą (galite kepti ir apvalioje 28 cm skersmens kepimo formoje). Uždenkite rankšluostėliu ir palaikykite šiltoje vietoje apie 30 minučių, kol tešla pakils.
6. Iškepkite. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros (kaitinimas iš viršaus ir apačios, su vėjeliu).
7. Kepkite bandeles įkaitintoje orkaitėje apie 17-20 minučių, kol paviršius gražiai apskrus ir bandelės bus iškepusios. Jei bandelės pradės ruduoti per greitai, uždenkite folija ir kepkite toliau, o foliją nuimkite prieš baigiant kepti. Išjunkite orkaitę ir palikite bandeles pastovėti kepimo inde apie 5 minutes. Tuomet atsargiai išimkite bandeles iš keksiukų kepimo formos.
8. Paruoškite glaistą. Į didelį dubenį suberkite miltelinį cukrų, supilkite pieną ir šviežiai išspaustas apelsinų sultis. Paruoštu glaistu aptepkite bandelių viršų ir patiekite.
9. Skaniausia bandeles ragauti tą pačią dieną, o jei laikysite pernakt – laikykite sandariame inde ar įsuktas į maistinę plėvelę; kitą dieną trumpai pašildykite, kad atgautų minkštumą ir šviežumą.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Italala Caffe“.
#reklama #italala #italalacaffe
