kepiniai

Ruduo viską keičia. Atrodo, per vieną naktį vasaros vėjavaikiškumą pakeičia švelni ramuma. Atslenka rūke paskendę rytai, ilgi vakarai… Noriu mylėt kiekvieną metų laiką, o rugsėjį mylėti – lengva. Gal ir…

Japoniškas braškių tortas (angl. Japanese strawberry shortcake) – gardus, lengvas ir vasariškas desertas. Sluoksniuojamas iš ypač purių biskvitų, šviežių braškių ir grietinėlės kremo, Japonijoje jis dažniau ragaujamas ne kaip vasaros,…

„Tres Leches“ – tai meksikietiškas desertas, populiarus visoje Lotynų Amerikoje. Itin purus biskvitas, gausiai sulaistytas saldžiu pieno mišiniu, tiesiog sutirpsta burnoje. Pyragas neįtikėtinai drėgnas – atpjovus gabalėlį, sirupas pamažu tiesiog…

Tik kelios dienos beliko iki Velykų. Jos ateis, net jei širdy jausim, kad švęsti atgimimo dar nedera, kad turėtume palaukti: kol margučius marginti ir pyragus kepti galėsime visi; kol visi…

Struffoli – neapolietiškos virtuvės saldėsis. Saldūs tešlos kamuoliukai, aplieti medaus ir apelsinų sirupu, Neapolyje dažniausiai patiekiami kaip tradicinis Kalėdų desertas, tačiau likusioje pietų Italijoje yra neatsiejama įvairiausių švenčių dalis ar…

Koks desertas jums labiausiai primena vaikystę? Man – mamos keptas trupininis pyragas, varškės spurgos ir žagarėliai, dar – marmurinis keksas ir šokoladinis tinginys. Močiutės sausainiai „per tarką“ ir tėčio sviestu…

Toks gražus ir saulėtas pavasaris už lango, o tiek daug skausmo ir nerimo kiekvienoje dienoje. Visada mėgau skaičiuoti dienas – iki Kalėdų, iki Velykų, – dabar kartais sunku patikėti, kad…

Medaus pyragas (Medivnyk) – desertas, dažniausiai kepamas dailiose kepimo formose ir ragaujamas Velykų laikotarpiu. Vis tik šiuo metu kaip niekad gerai suprantame – geriausių dalykų, šilčiausių apkabinimų, gražiausių žodžių ar…

Pastel de Nata – skamba lyg švelnios muzikos natos, o iš tiesų, išvertus iš portugalų kalbos, tai tiesiog „kreminis pyragėlis“. Pavadinimas išties tikslus, mat traškiame sluoksniuotos tešlos krepšelyje tikrai slepiasi…

Valentino dieną aš dažniausiai prisimenu kaip tą, kai į mokyklą ėjom rankose spausdami lapelius su širdelės formos lipdukais. Maži pipirai, nesuprantantys nei kas, nei kodėl, bet juk taip smagu būdavo…

Anądien kepiau sausainius, štai šiuos. Vos ištrauktus iš orkaitės, nė nespėję lėtai suskaičiuot iki dešimt, čiupom ir ragavom. Karštas cukrus truputį degino pirštus, bet nieko tokio; dažnai receptai prašo palaukti,…

Penkios minutės iki savaitgalio gali reikšti keletą gerų dalykų: aukštyn pakilusius lūpų kampučius, uždarytą kompiuterį, poilsį, laiką su šeima ir… savaitgalio desertą, žinoma! Kol dar žiema ir vėjai už lango…

Jaukiais žiemos prieskoniais iškvėpinta, kalėdinių lempučių ir žvakelių nušviesta, miltelinio cukraus debesimis nubarstyta žiema. Kasmet ji tokia, kokią patys sau susikuriame. Kuo mažiau dienų iki Kalėdų belieka, tuo lėtesnės ir…

Miškais, laukais, namuose kepamų pyragų šildančiais kvapais… ateina žiema. Jau leidau sau panirti į švenčių laukimą – įsileidau jas į mintis, širdį ir artimiausių dienų planus. Laukimas man yra didžiulė…

Apelsinais kvepiančią minkštą ir drėgną duonelę būtų galima vadinti ir keksu, ir pyragu – ji saldi, pagardinta minkštomis juodojoje arbatoje išmirkytomis datulėmis ir graikiniais riešutais, labai gardi tiek viena, tiek…

Nenumanau, kiek daug cinamonu kvepiančių obuolinių kepinių reiktų iškepti, kad pavyktų jų atsivalgyti, bet štai ką tikrai žinau: prie visų puikių obuolių pyragų, kuriuos jau kepėte ar dar tik kepsite,…

Šie pyragėliai išties paprasti – sluoksniuota tešla ir cinamonu pagardinti kepti obuoliai dera neabejotinai gardžiai, tačiau išskirtinumas ir žavesys čia slypi formoje. Plonomis tešlos juostelėmis išraizgyti pyragėliai, jei patieksite juos…

Moliūgą namo parsiridenom dar pirmomis spalio dienomis. Didelį, apvalų, labai gražų. Ilgai pusiau juokais pešėmės, koks jis turėtų būti – linksmas ar gąsdinantis. Joris norėjo linksmo, aš – gąsdinančio, o…

Sūrio tortai – mano meilė. Sodrūs, švelnūs, kremiški. Vienas gabalėlis, ir apsąla širdis. Ruduo vis dar už lango, o moliūgų sezonas begalinis, tad ir savaitgalio deserto sluoksniuose – ne tik…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…