pusryčiai

Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…

Viskas, ką šiandien pasakysiu, galėtų būti vien melas ir pokštai, bet dalykas tas, kad talento apgaudinėti aš nelabai turiu. Jei tik sukurpiu kokį linksmesnį planą, pradedu prunkšti iš juoko dar…

Pamenat, visai neseniai kalbėjau apie paprastumą? Atrodo, jis niekur nenori išeiti iš mano minčių ir kasdienybės. Aš džiaugiuosi, nes tai atneša gerų dalykų. Namuose mažėja nereikalingų daiktų. Kalendoriuje darbai nugula…

Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……

Geriausios akimirkos neretai nutinka ant žemės (tą labai gerai supras mamos; nors aš pati visada, kiek tik save prisimenu, mielai susirangydavau ne ant sofos, o šalia jos, šypt). Ši nuotraukoje…

Galbūt turėčiau Užgavėnes įrašyti į savo mėgstamiausių švenčių sąrašą, o „žiema žiema, bėk ir kiemo“ – į mėgstamiausių dainų sąrašą. Nors laikas bėga beprotišku greičiu, žiema, kaip visada, užsitęsia truputėlį…

Buvo beprotiškas, beprotiškas sausis. Iš pradžių buvo ilgai lauktos ir naktim net sapnuotos atostogos, o tada… prasidėjo ligų karuselė. Dienos maišėsi su naktimis, laikas slinko stingdančiai lėtai, o kitais kartais…

Mėgstu sumuštinius tiek pat labai, kiek labai retai juos gaminu. Darbo dienomis pasirodo paprasčiau išsivirti košės ar iš vakaro pasiruošti chia pudingo, savaitgaliais karaliauja kiaušiniai, omletai, blynai ir vafliai. O…

Pažadą numesti 5 kilogramus iš savo naujametinio pažadų sąrašo aš tikrai galiausiai ištryniau. Vietoje jo įrašiau kitą: daryti sveikesnius pasirinkimus. Ne visada tas sveikesnis pasirinkimas reiškia „mažiau kalorijų“ ar „daugiau…

O kas, jei gardiems pusryčiams galėtume skirti daugiau nei penkias minutes? Kas, jeigu leistume sau džiaugsmą dieną pradėti lėtai? Jei po vieną žingsnį sukurtume naujus ryto ritualus? Kas, jei nebekeiktume…

O kada gi daugiau, jei ne darganotą rudenį? Kada, jei ne tais rytais, kai taip ilgai neprašvinta? Ir kada, jei ne sekmadienį, kai pasistengus laikas sulėtėja? Lapkričio sekmadienių rytai yra…

Norėčiau pasakyti, kad mūsų sekmadieniai vis dar yra tobulai lėtos dienos, tačiau pradėjus dirbti sau, daug pokyčių įvyksta per vieną dieną – tiesą sakant, jie ateina kartu su tuo sprendimu,…

Avižinę košę atradau kelionės po Ameriką metu. Garsioji „oatmeal“ ant pusryčių stalo ten labai populiari. Vieni ją barsto cinamonu ir rudu cukrumi, kiti įmaišo šaukštą riešutų sviesto (kaip amerikietiška ir…

Jei sekate mano Instagram profilį, šį tekstą jau galbūt būsite skaitę prieš kelias dienas. Pasikartosiu ir čia, tinklaraštyje, – nes žinutė man pačiai yra tokia svarbi, kad ją pakartoti per…

Skaičiuoju paskutines valandas. Jų liko daugmaž 24, lygiai para. Jei per tas valandas reikėtų sutvarkyti namus ar iškepti pyragą, ar išmokti mintinai kokį eilėraštį – sakyčiau, juokų darbas. Bet šiandien…

Mane žavi vaikų nuoširdumas. Tai, kad jie neturi sau primesto kartais visai nesąmoningo ir pagrindo neturinčio gėdos jausmo. Kad jiems nieko tokio, jog mėgstamiausias jų patiekalas – sumuštiniai. Ir ne…

Noriu apkabinti šį saulės spinduliais dosnų pavasarį ir niekad nepaleisti. Noriu išjausti jį visa širdimi; įkvėpti jo tiek giliai, kiek tik įmanoma. Įsidėti į kišenę, kad visada būtų šalia. Kad…

Praėjusį savaitgalį kompiuterius išjungėm ir pamiršom. Rinkom įspūdžius, kalbinom gamtą, gėrėm į save saulę ir įkvėpimą, pasislėpusį už kasdienių smulkmenų. Išsispyrę iš sportbačių, braidėm po ką tik nupjautą žolę; juokėmės,…

Buvau patikėjusi, kad šiais metais pagaliau išmokau mylėti ir darganotą rudenį, ir žvarbią žiemą. Tačiau vos atėjo pirmosios šiltos saule nutviekstos pavasario dienos, supratau – tai tebuvo lašas jūroje. O…

„Nuo pirmadienio“, – vakar juokėmės vienas kitam, sukdami tiesiai link senosios Laisvės alėjos spurginės. Nežinau, kas tai – ar stebuklingi miltai, ar dešimtmečius skaičiuojančios nesikeičiančios sienos, o gal tiesiog nostalgija,…