Vos tik už lango ima barbenti lietus ar po kojomis sušiugžda jau nukritę pageltę lapai, taip ir šnabžda kažkas mintyse – rudenėja… Galbūt ir taip, bet – trepteliu mintyse koja…
Kažin, kiek kartų žmogui reikia pamėginti būti kažkuo kitu, kad suprastų, jog tikrieji džiaugsmai, savęs realizavimas, pilnatvė ir harmonija laukia tame kelyje, kuris yra skirtas TAU? Bandymas būti kažkuo kitu…
Šią kelionę planuoti pradėjome prieš kokius septynerius metus – tada pirmą kartą garsiai ištarėme, kad norime automobiliu pasiekti Kroatiją, o aš nieko nelaukus puoliau naršyti internete, kas ir kaip. Bet…
Mane žavi vaikų nuoširdumas. Tai, kad jie neturi sau primesto kartais visai nesąmoningo ir pagrindo neturinčio gėdos jausmo. Kad jiems nieko tokio, jog mėgstamiausias jų patiekalas – sumuštiniai. Ir ne…
Tą dieną, kai mano beveik aštuonių mėnesių sulaukęs Joris staiga nustojo valgyti, planavau pabaigti įpusėtą tekstą apie tai, ką jis valgo, kaip gerai jis valgo, ir kokias gudrybes esu atradusi…
Tinklaraščiai, socialiniai tinklai – tai tikrovės iliuzija, masinanti savo ryškiomis spalvomis ir nuotaikomis. Tai – dailūs paveikslėliai, už kurių slepiasi ta eilinė realybė, neaplenkianti nei vieno iš mūsų. Rutina, dulkės,…
Kol Joris miega terasoje, vis dar įsuptas į savo kailinį apklotėlį, aš bandau įkvėpti pavasario. Palto kišenėje slėpdama sužvarbusias rankas, skruostais gaudau tuos kuklius saulės spindulius, kurie pro langą atrodo…
Neturiu tam laiko. Kaip dažnai šie žodžiai išsprūsta iš lūpų jums, kaip dažnai juos išgirstate iš aplinkinių? Kartais man tikrai atrodo, kad mes visi neturime laiko – kažkur jis ištirpsta,…
Kiekvienais metais be proto laukiu švenčių, tačiau lygiai taip pat lyg koks lengvumas užplūsta, kai jos praeina – pasitikus naujus metus, jaučiuosi gavusi baltą popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ir progą…
Ruduo, medžius ir pasaulį baigiantis nudažyti šimtais raudonos ir geltonos atspalvių, vakar dovanojo saulę. Visi kaimynai sukruto paskutinįkart nupjauti dar žaliuojančią žolę, visi plačiai atvėrė namų langus. Kažkas, po nosimi…
Turiu vieną problemą. Nežinau, ar ją taip galima vadinti, bet – kartais man labai sunku kalbėti apie dalykus, kuriais džiaugiuosi ir didžiuojuosi; apie dalykus, prie kurių ilgai ir nuoširdžiai dirbau;…
Prieš kurį laiką man į rankas pakliuvo citata – viename kavinių tinkle, įsigydamas puodelį kavos, gali ištraukti ir vieną iš kortelių su tau skirtais dienos žodžiais – ir man tie…
O buvo taip: dar praeitais metais, eilinį kartą pažadėjusi sau nuo rytojaus tikrai imti gyventi sveikiau, ėmiau ir nusipirkau nelabai protingą kiekį bolivinių balandų. Gal ir nieko tokio, jei ne…
Prieš gerą savaitę sulaukiau pasiūlymo ir progos išbandyti dar palyginti naują paslaugą, pavadinimu „Vakarienės prenumerata“. Sulaukusi pilno maišo produktų ir sukrausčiusi juos į šaldytuvo lentynėles, ėmiausi gaminti. Nei planuoti, nei…
Kai per Pusryčių knygos pristatymą R. manęs paklausė, kokį įsimintiną skonį parsivežiau iš paskutinės kelionės po Kiprą, man nereikėjo ilgai galvoti – atsakymą žinojau akimirksniu. Tas skonis turi vardą –…
Pasakysiu paslaptį. Greito maisto restoranuose aš – dažnas svečias. Nors valgau ten ypač retai, bet dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų sėdėjau prie greitojo maisto restorano staliukų ir…
Ši savaitė – ne iš lengvųjų. Kartais emocijos, kurios sklando aplink tave, ir emocijos, kurios slepiasi tavyje, ima smaugti. Ir taip stipriai norisi nuo visko pabėgti. Bet bėgiojimo aš negaliu…