AUKŠTYN KOJOM // Bolivinės balandos salotos su keptais moliūgais ir spanguolėmis

Ruduo, medžius ir pasaulį baigiantis nudažyti šimtais raudonos ir geltonos atspalvių, vakar dovanojo saulę. Visi kaimynai sukruto paskutinįkart nupjauti dar žaliuojančią žolę, visi plačiai atvėrė namų langus. Kažkas, po nosimi niūniuodamas lyg ir girdėtą melodiją, kieme džiaustė vėjo plaikstomus skalbinius. Kažkas paskutinįkart išbėgo žolėje pažaisti kamuoliu, o dar kažkas erzino lauko kepsninėje skrundančių kepsnių aromatais. Žmonės, lietaus permerktus skėčius pagaliau palikę namie, išgužėjo į kiemą, į gamtą, į miestą. Laukan. Pasidžiaugti šiluma, saule, šviesa, giedru dangumi. Spalvotais medžių lapais, tyliai šiugždančiais po kojomis.

Sekmadieniai mūsų namuose – šeimos ir blynų diena. Nors vakar viskas buvo aukštyn kojomis. Ryte miegojome taip saldžiai ir ilgai (net mūsų mažiausiasis!), kad blynus tiesiog pramiegojome. O iš už debesų pagaliau išlindusi saulė ir šviesi (!) diena privertė mane eiti į kompromisą su savimi – nuvogti kelias valandas šeimos laiko ir visus namų kampus paversti visišku bardaku, pagaliau fotografuojant tai, ką mielai būčiau nufotografavusi jau prieš gerą savaitę, jei ne tos labai pilkos dienos. Šiaip ar taip, rezultatais pasidalinsiu jau greitai mūsų šeimos krautuvėlėje.

Kad ir kaip ten bebūtų, tokios saulėtos dienos kaip vakar yra tiesiog skirtos planams griauti. Išvykas į parduotuves keisti neplanuotais pasivaikščiojimais ar net piknikais gamtoje; atidėti nedegančius darbus kitai pilkai rudens dienai, kuri tikrai ateis; išjungti televizorių ir išeiti į kiemą. Susiruošus pietums ar vakarienei virti tirštą ir sočią sriubą, atidėti puodus ir samčius į šalį. Verčiau susimaišyti dubenį nuostabiai gardžių salotų, apie kurias tuoj pat papasakosiu.

Žinau, kad šiandien saulė ir vėl pasislėpusi po stora debesų ir rūko paklode, bet šios salotos ūkanotą dieną ne mažiau puikios nei saulėtą. 

Naujai atrastą meilę bolivinei balandai aš jau išpažinau anksčiau, o štai moliūgai – juk dabar pats jų sezonas! Ir dar. Džiovintos spanguolės. Visą gyvenimą raukusi nosį visų džiovintų vaisių link, jų turėčiau atsiprašyti. Džiovintos spanguolės yra gėris, o šiose salotose jos tinka tiesiog neįtikėtinai puikiai. Nors šiaip jau pati neretai numoju ranka, jei neturiu vieno ar kito ingrediento iš recepto – nematydama problemos pakeičiu kažkuo kitu, – bet šio recepto atveju, jei manęs paklaustumėte, ar nieko tokio numoti ranka į spanguoles, kurių lyg tyčia virtuvės spintelėse dabar nėra, atsakyčiau štai taip: ir be jų salotos bus gardžios, bet saujelė spanguolių joms suteikia tiek daug spalvų, taip puikiai subalansuoja visus skonius, kad nenubėgti iki artimiausios parduotuvės būtų trupučiuką nuodėmė.

O jei jau pasiruošėte visus ingredientus, gaminkite šias salotas dabar pat. Šiek tiek rudeniškos, šiek tiek pavasariškos – jos vertos dešimties balų su pliusu.