Tinklaraščiai, socialiniai tinklai – tai tikrovės iliuzija, masinanti savo ryškiomis spalvomis ir nuotaikomis. Tai – dailūs paveikslėliai, už kurių slepiasi ta eilinė realybė, neaplenkianti nei vieno iš mūsų. Rutina, dulkės, vaiko verksmas, stirta nelygintų drabužių ir balažin kokiais trupiniais nuklota sofa, dėmė ant palaidinės, vis dar neišplauti rytinės kavos puodeliai, vandens purslais aptaškytas vonios veidrodis, po namus išsibarstę žaislai, savo vietą pametę daiktai. Apsidairykite. Visa tai, daugiau ar mažiau, – čia pat, šalia mūsų. Aplink mane ir tikriausiai aplink Tave.
Tas aplinkos spaudimas – ar jis tikrai egzistuoja? Lengva kaltinti aplinką ir Instagram paveikslėlius, blizgančias nuotraukas, viliojančias savo tobulumu. Tačiau ar spaudimą sau sukuriame ne mes patys? Rinkdamiesi idealizuoti tai, ką matome žurnalų viršeliuose ar išmaniųjų ekranuose, mes skubame pamiršti, kad visa tai – lyg išeiginiai drabužiai, kuriais ir patys pasipuošiame, keliaudami į geriausių draugų vestuves. Tai nublizginti bateliai ir makiažo sluoksnis, po kuriuo vis dar slepiasi nelygi veido oda. Bet ar tai blogai? Ar blogai, kad socialiniuose tinkluose yra tai, kas gražu? Ar blogai, kad realybė ten yra šiek tiek nudailinta?
Aš į socialinius tinklus einu ieškoti įkvėpimo. Pamaloninti akis gražiais, skaniais, įkvepiančiais vaizdais. Pailsėti nuo realybės, kurioje sukuosi kiaurą parą. Yra išimčių, bet dažniausiai nenoriu ten matyti nei nešvarių indų, nei suplyšusių kojinių; visa tai, jei norėčiau, galiu rasti savo namuose. Nepykstu, jei kažkas vardan gero kadro, prie kurio šįvakar stabtelėsiu ilgiau nei trims sekundėms, skyrė daug laiko – galbūt nuvalė dulkes, iššveitė namus, triskart persirengė ar perrengė savo vaiką, tris valandas plušėjo virtuvėje ar net nukeliavo į studiją ir įsijungė dirbtinį apšvietimą. Tiesą sakant, aš apie tai net negalvoju; ir gal nebūčiau pagalvojusi, jei ne vaikųreikalai įrašas, paskatinęs pamąstyti šie tema daugiau ir giliau – ko mes ieškome socialiniuose tinkluose ir kaip tai priimame?
Dar labai neseniai buvo laikas, kai ir aš pati būdavau linkusi kaltinti aplinką. Juk kaltinti kažką yra daug lengviau nei užduoti klausimą sau; ir tikrai kur kas lengviau nei atrasti atsakymą į tą klausimą.
Vis dar mokausi suprasti ir įsisąmoninti: spaudimą sau sukuriame mes patys.
Tada, kai nužvelgę žurnalų viršelius ir dailias figūras ant jų, nutariame nebevalgyti.
Tada, kai susipykstame su vyru dėl to, kad mūsų namai nepakankamai gražūs, o vonios plytelės nepakankamai brangios.
Tada, kai vengiame išeiti iš namų vien todėl, kad drabužinės turinys neatnaujintas ne vienerius metus.
Tada, kai pradedame naršyti neprotingai brangių vaikiškų drabužėlių parduotuves, nes trumpam patikime, kad prekės ženklas yra kur kas daugiau nei etiketė, o to prekės ženklo drabužiai turi kur kas didesnę reikšmę nei tik pridengti ir sušildyti kūną.
Tada, kai pradedame sportuoti dėl to, jog reikia, o ne dėl to, kad norime ir tikrai patys jaučiame tą poreikį.
Tada, kai tampame veganais, nes tai dabar madinga.
Ar tada, kai pradedame bijoti savo minčių ir nuomonės, nes ji gali būti nemadinga.
Tada, kai pamirštame, jog visi mes esame skirtingi ir tikrai nereikia siekti būti vienodais.
Keista būtų gyventi pasaulyje, kuriame niekas nevalgo nei kvietinių miltų, nei cukraus, neskaito banalių meilės romanų ir nežiūri televizoriaus, iš namų pakampių nerenka dulkių kamuolėlių, ir niekada paskubomis vakarienei neverda šaldytų koldūnų. Aš visa tai darau; tai daro ir žmonės, esantys už blizgančių nuotraukų.
Tiesiog viskas taip paprasta – gera ir norisi dalintis tuo, kas gražu, gera, teigiama, šviesu ir įkvepia. Ir gera, kai visu tuo dalijasi kiti, nes gali pasisemti to gėrio, grožio, šviesos ir įkvėpimo dar daugiau. Kad ir kaip giliai bebūtum įkritęs į rutiną, slinkdamas nuotraukomis per dešimt minučių gali bent trumpam nusipurtyti tą visą pilkumą ir pamiršti betvarkę, kuria kartais labai lengvai virsta tikroji reali kasdienybė.
Galvodama apie tą „aplinkos spaudimą“, kuriam taip lengva pasiduoti, imu suprasti dar ir štai ką: mano, kaip mamos, pareiga yra užauginti žmogų, kuris turėtų pakankamai tvirtą stuburą ir teisingas vertybes; žmogų, kuris nesistengtų sekti paskui minią; žmogų, kuris nebijotų užduoti klausimų ir išgirsti atsakymų; žmogų, kuris būtų savimi, o ne žurnalo viršelio, filmo ar socialinių tinklų herojaus šešėlis. Žmogų, kuris rinktųsi džiaugtis, užuot rinkęsis ieškoti priežasčių supykti, pavydėti ar nusivilti.
Labai tikiuosi, kad galėsiu tą padaryti savo pavyzdžiu.
Rausvą dviejų dalių pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt
Skonis: 9/10. Puikios salotos! Sočios, maistingos, turtingos daržovių ir įvairiaspalvių skonių. Galite jas ruošti ir be vištienos, daržoves galite keisti kitomis, savo mėgstamiausiomis. Kaip ir daugelis panašaus tipo salotų, šios tiesiog idealiai tinka kūrybinėms improvizacijoms!
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Perlinio kuskuso salotos su vištiena
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Vištienai:
1 vištos krūtinėlės
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
2 valg. š. sojų padažo
žiupsnio mėgstamų vištienos prieskonių
žiupsnio džiovintų itališkų žolelių
Daržovėms:
3 morkų
1 vidutinio dydžio brokolio
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
žiupsnio prieskonių mišinio (česnakai, kmynai, kalendra, petražolės, paprika, pipirai, muskatai)
Kuskusui:
1 stiklinės (140 g) perlinio kuskuso
žiupsnio druskos
Padažui:
3 valg. š. alyvuogių aliejaus
½ žaliosios citrinos sulčių
1 arb. š. garstyčių
½ arb. š. česnako granulių
žiupsnelio druskos
žiupsnelio grūstų juodųjų pipirų
GAMINIMO EIGA
1. Vištos krūtinėlės puseles įtrinkite alyvuogių aliejaus, sojų padažo, prieskonių ir žolelių mišiniu. Padėkite į šaldytuvą ir leiskite porą valandų pasimarinuoti.
2. Morkais supjaustykite vidutinio storio griežinėliais, brokolius supjaustykite žiedynais. Daržoves sumaišykite su alyvuogių aliejumi ir prieskonių mišiniu.
3. Orkaitę įkaitinkite iki 180°C temperatūros. Įkaitintoje orkaitėje brokolius kepkite apie 15-20 minučių (jei žiedynėliai maži – dar trumpiau), morkas ir vištieną – apie 25-30 minučių.
4. Puode užvirkite 3 stiklines pasūdyto vandens. Suberkite perlinio kuskuso kruopas ir virkite virš silpnos ugnies apie 7-8 minutes, kol išvirs. Nupilkite vandenį.
5. Sumaišykite perlinį kuskusą, brokolius ir morkas. Padažui visus produktus suplakite iki vientisos masės. Užpilkite juo kruopas ir daržoves, išmaišykite.
6. Vištieną supjaustykite riekelėmis ir patiekite kartu su kuskuso salotomis. Skanios tiek šiltos, tiek jau atvėsę.
4 komentarai
Labai idomus ir skanus receptas, butinai isbandysime. 🙂
Rūta, labai tikiuosi, kad Jums taip pat patiks, skanaus! 🙂
kaip angliskai vadinasi perlinis kuskusas ir kuo jis skiriasi nuo siaip kuskuso?
Laima, angliškai perlinis kuskusas – pearl couscous 🙂 Jo kruopelės yra daug stambesnės, panašesnės į perlines kruopas nei į dažniau įprastą smulkų perlinį kuskusą.