Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…
Laikai, kai salotos būdavo valgomos tik vasarą ar saulėtą pavasarį, man rodos, jau seniai praeity. Dabar salotų apibrėžimas toks platus, o jų variacijų – tiek daug, kad jos tapo nepavaldžios…
Man prireikė laiko suprasti, kad ne visi pinigai turi būti uždirbami darbe, į kurį rytais tingisi keltis. Rašyti tinklaraštį – geriausiais mano kadaise priimtas karjeros sprendimas; ir tik dabar aš…
Vos tik už lango ima barbenti lietus ar po kojomis sušiugžda jau nukritę pageltę lapai, taip ir šnabžda kažkas mintyse – rudenėja… Galbūt ir taip, bet – trepteliu mintyse koja…
Kažin, kiek kartų žmogui reikia pamėginti būti kažkuo kitu, kad suprastų, jog tikrieji džiaugsmai, savęs realizavimas, pilnatvė ir harmonija laukia tame kelyje, kuris yra skirtas TAU? Bandymas būti kažkuo kitu…
Noriu apkabinti šį saulės spinduliais dosnų pavasarį ir niekad nepaleisti. Noriu išjausti jį visa širdimi; įkvėpti jo tiek giliai, kiek tik įmanoma. Įsidėti į kišenę, kad visada būtų šalia. Kad…
Tą dieną, kai mano beveik aštuonių mėnesių sulaukęs Joris staiga nustojo valgyti, planavau pabaigti įpusėtą tekstą apie tai, ką jis valgo, kaip gerai jis valgo, ir kokias gudrybes esu atradusi…
Visada sakiau ir sakysiu, kad kūdikiai savo tėvus išmoko jei ne daugiau, tai tikrai ne mažiau nei tėvai išmoko savo mažuosius. Tų dalykų tiek daug, o vienas iš labai svarbių…
Man patinka save apsupti gražiais daiktais. Jų dėka gyvenimas tampa gražesnis ir laimingesnis, o dienos mielesnės; ir aš nesutinku, kad tai yra paviršutiniškumas. Su gražia suknele aš jaučiuosi kur kas…
Neturiu tam laiko. Kaip dažnai šie žodžiai išsprūsta iš lūpų jums, kaip dažnai juos išgirstate iš aplinkinių? Kartais man tikrai atrodo, kad mes visi neturime laiko – kažkur jis ištirpsta,…
Aš nežinau, kokia tai yra ketvirto mėnesio magija, bet ji tikrai egzistuoja. Prisimenu, skaičiau Agnės mintis apie tai, kaip ketvirtąjį dukrytės Sofijos mėnesį ji sugrįžo į save, o motinystė tapo…
Kiekvienais metais be proto laukiu švenčių, tačiau lygiai taip pat lyg koks lengvumas užplūsta, kai jos praeina – pasitikus naujus metus, jaučiuosi gavusi baltą popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ir progą…
Ruduo, medžius ir pasaulį baigiantis nudažyti šimtais raudonos ir geltonos atspalvių, vakar dovanojo saulę. Visi kaimynai sukruto paskutinįkart nupjauti dar žaliuojančią žolę, visi plačiai atvėrė namų langus. Kažkas, po nosimi…
Jei matematika ir teorijos niekad gyvenime nemeluotų, lygiai už savaitės tokiu metu turėčiau rankose sūpuoti mūsų mažąjį žirnį. Negaliu patikėti – prieš kelis mėnesius, nėštumui dar tik įpusėjus, sužinojau, kad…
Turiu vieną problemą. Nežinau, ar ją taip galima vadinti, bet – kartais man labai sunku kalbėti apie dalykus, kuriais džiaugiuosi ir didžiuojuosi; apie dalykus, prie kurių ilgai ir nuoširdžiai dirbau;…
Ar kada minėjau, kad turiu keistą įprotį ir jaučiu neįtikėtinai didelį malonumą galėdama šaldytuvą ir virtuvės spinteles ištuštinti iki minimumo, kiek tik tai įmanoma? Man patinka, kai šaldytuvo lentynos pustuštės,…
O buvo taip: dar praeitais metais, eilinį kartą pažadėjusi sau nuo rytojaus tikrai imti gyventi sveikiau, ėmiau ir nusipirkau nelabai protingą kiekį bolivinių balandų. Gal ir nieko tokio, jei ne…
Džiaugiuosi visomis knygomis, su kuriomis dirbau, dirbu ar dar tik dirbsiu. Didžiuojuosi jų autoriais ir vertinu galimybę kiekvieną jų pažinti. Jie – nuostabūs žmonės. Jie yra tie, kurie rašo knygas,…
Kiek prisimenu, visada mėgau duoną. O iš visų duonų, juoda buvo ir yra mano mėgstamiausia. Atminty saugau net vieną ypač ryškų prisiminimą – apie vasarą, kai dirbau vietinėje rajono parduotuvėlėje.…
Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi? O kaip…