Savaitgalio desertui – lengvas, gaivus, spalvingas ir pavasario skonių pilnas kokteilis dubenėlyje. Mėlynas! Kaip kad pirštų pagalvėlės, vasarą miškuos pririnkus pilnas saujas mėlynių. „Kosmonautų maistas“, – šypsojausi puse lūpų, vieną…
Klafutis – ar esat girdėję mielesnį (ir juokingesnį) kepinio pavadinimą, šypt? Tai prancūziškas saldus kepinys, panašus į pudingą ar orkaitėje keptą blyną su uogomis. Tradiciškai tai turėtų būti vyšnios, bet…
Želė. Produktas vienas, bet būdų jį paruošti ir patiekti – dešimtys, o gal ir daugiau! Galite tiesiog supilti į stiklines ir palikti sustingti. Galite į tas stiklines įberti vaisių ar…
Kažkas jau keliauja, kažkas dar nekeliauja, tuo tarpu man pačiai atrodo, kad nėra dabar saugesnės vietos už namus. Todėl ir toliau vartau nuotraukų albumus, kartais ilgesingai atsidūstu prie kelionių žemėlapio,…
Kol miškuose ir soduose vis dar noksta uogos, – vis dar truputį vasara, tiesa? Kelias dosnias saujas saldžių aviečių subėriau į grietininių keksiukų tešlą; jei mėgstate labai minkštus, drėgnus, purius…
Iš pradžių lėtai, o tuomet jau šuoliais, – vasara įsibėgėjo. Jaučiat? Aš turėjau sąrašą vasarai (tai žinoma, kad turėjau; bent po sąrašą aš turiu viskam). Dar pavasarį, pasauliui porai mėnesių…
Vaikystėje viskas galima. Na, bent jau pradėti pirmadienį nuo gabalėlio pyrago – tai jau tikrai! Gal truputį simboliškai, o gal tiesiog iš ilgesio – vaikų dienai norėjau iškepti ką nors…
Gyvenimas visoks. Vakar – žiema, šiandien – ir vėl pavasaris. Dar ką tik – rami dienotvarkė ir rutina, dabar – chaosas ir nežinomybė. Nežinau universalaus recepto, kaip išlaikyti ramybę; o…
Mano šeimos vyrai jau beveik mane įtikino – nėra netinkamos progos blynams. Tiksliau, tos progos nė nereikia. Blynai sekmadienio pusryčiams? Būtinai! Blynai pirmadienio (arba antradienio, trečiadienio, nesvarbu-kelintadienio) vakarienei? Puiku! Blynai…
Vieni sako, kad taisyklės sugalvotos ne veltui; kiti – kad jos skirtos laužyti. Dar yra taisyklių, kurias patys sau nejučia susikuriam – nematomų, niekam nežinomų, bet kasdien truputį varžančių mūsų…
Kažin, ar kada atsiras „Saulėtoje virtuvėje“ receptas, savo populiarumu nurungsiantis tobuląjį varškės apkepą. Receptas, kuriuo pasidalinau prieš daug metų, dar pačioje tinklaraščio rašymo pradžioje, tikrai puikus ir vertas visų gražiausių…
Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…
Savaitgaliai – blynų bokštams, tingiems rytams, lėtiems pusryčiams. Juokui, pižamoms, knygoms ir nešukuotiems plaukams. Mėgstamai muzikai ir neskaičiuojamiems kavos (ar arbatos) puodeliams. Toks būtų tobulo savaitgalio receptas, o koks būtų…
Norėtųsi man šį tekstą pradėti lyg pasaką: kažkada seniai seniai, gyveno Asta; vieną vakarą ji orkaitėje iškepė tobulus moliūginius varškėtukus. Pasidžiaugusi garsiai, receptą pažadėjusi tinklaraštyje užrašyti greitai, o kitiems, nekantraujantiems,…
0600Ne taip seniai košės diena man buvo kiekviena miela diena. Nejuokauju! Gerus šešerius metus buvau įsitikinusi, kad avižinė košė pabosti tiesiog negali. Tai būdavo mano kasdienis ritualas – darbo dienomis…
Ne visi geri dalykai baigiasi kartu su vasara, toli gražu! Gardžios, saldžios avietės deri dar ir rudens pradžioje. Gal ir šoku su šiuo receptu į benuvažiuojantį traukinį, bet šoku drąsiai…
Suskaičiuoti iki dešimt man niekada neveikė taip, kaip rašo knygos ar savipagalbos vadovėliai. Niekad neradau tuose skaičiuose nei ramybės, nei meilės sau ar bent paprasčiausio susitaikymo. Priešingai, skaičiavimas – ar…
Kai granolos stiklainis ištuštėja, ne visada skubu kepti naują partiją. Tai puiki proga savęs ir šeimos paklausinėti, o ko norėtumėt šįryt? O rytojaus pusryčiams? Kas pradžiugintų įprastą antradienį, o kas…
Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…
Jau bent porą kartų tikrai spėjau pasigirti, bet dar vienas kartas turbūt nepamaišys, – mūsų kieme auga braškės! Daržas, juokiamės, tikrai ne mano – tose mažose ant terasos turėklų sukabintose…