uogos

Jei į interneto naršyklę įvestumėte angliško deserto pavadinimą „Trifle“, žvelgtumėte į spalvomis mirgančią nuotraukų galeriją: daugybė desertų, susluoksniuotų dailiuose stikliniuose induose, bet sluoksniai – kaskart skirtingi. Šiandien „Trifle“ yra populiarus…

Mažiau yra daugiau, – ir vėl kartoju tą niekad nemeluojančią mantrą, maišydama kremą vaniliniam sūrio tortui. Jokių įmantrių ingredientų, jokių burtų ar sunkiai suprantamų žingsnių. Viskas čia labai paprasta: klasikinis…

Kremiški, švelnūs, saldūs, burnoje sutirpstantys prancūziški skanėstai – ar gali nelinkti kojos, kaskart jų ragaujant? Jei suprantate, apie ką kalbu, ir jei turite tokią pat didelę silpnybę plikytiems sausainiams, pyragėliams,…

Vasaros, savaitgalių ir saldžių pasilepinimų niekad nebus per daug! Todėl kol braškių sezonas dar tęsiasi, kol jos dar saldžiai kvepia soduose, – kviečiu išsikepti labai, labai skanų tortą. Jis vasariškas,…

Ėmė ir atėjo. Per vieną dieną, o gal pernakt, kartu su perverstu kalendoriaus lapeliu. Vasara! Pilna saulės ir šiltų jos spindulių, pilna gyvybės, laisvės ir mažų bei didelių planų. Dar…

Žiūriu į šias panakotos nuotraukas ir jos man dvelkia ramybe, švelnumu, šviesa. Pastelinės spalvos, balti pavasario žiedai – tokiais šiltais potėpiais aš pieščiau meilę sau. Tyrą, kylančią iš širdies, be…

Savaitgalio desertui – lengvas, gaivus, spalvingas ir pavasario skonių pilnas kokteilis dubenėlyje. Mėlynas! Kaip kad pirštų pagalvėlės, vasarą miškuos pririnkus pilnas saujas mėlynių. „Kosmonautų maistas“, – šypsojausi puse lūpų, vieną…

Klafutis – ar esat girdėję mielesnį (ir juokingesnį) kepinio pavadinimą, šypt? Tai prancūziškas saldus kepinys, panašus į pudingą ar orkaitėje keptą blyną su uogomis. Tradiciškai tai turėtų būti vyšnios, bet…

Želė. Produktas vienas, bet būdų jį paruošti ir patiekti – dešimtys, o gal ir daugiau! Galite tiesiog supilti į stiklines ir palikti sustingti. Galite į tas stiklines įberti vaisių ar…

Kažkas jau keliauja, kažkas dar nekeliauja, tuo tarpu man pačiai atrodo, kad nėra dabar saugesnės vietos už namus. Todėl ir toliau vartau nuotraukų albumus, kartais ilgesingai atsidūstu prie kelionių žemėlapio,…

Kol miškuose ir soduose vis dar noksta uogos, – vis dar truputį vasara, tiesa? Kelias dosnias saujas saldžių aviečių subėriau į grietininių keksiukų tešlą; jei mėgstate labai minkštus, drėgnus, purius…

Iš pradžių lėtai, o tuomet jau šuoliais, – vasara įsibėgėjo. Jaučiat? Aš turėjau sąrašą vasarai (tai žinoma, kad turėjau; bent po sąrašą aš turiu viskam). Dar pavasarį, pasauliui porai mėnesių…

Vaikystėje viskas galima. Na, bent jau pradėti pirmadienį nuo gabalėlio pyrago – tai jau tikrai! Gal truputį simboliškai, o gal tiesiog iš ilgesio – vaikų dienai norėjau iškepti ką nors…

Gyvenimas visoks. Vakar – žiema, šiandien – ir vėl pavasaris. Dar ką tik – rami dienotvarkė ir rutina, dabar – chaosas ir nežinomybė. Nežinau universalaus recepto, kaip išlaikyti ramybę; o…

Mano šeimos vyrai jau beveik mane įtikino – nėra netinkamos progos blynams. Tiksliau, tos progos nė nereikia. Blynai sekmadienio pusryčiams? Būtinai! Blynai pirmadienio (arba antradienio, trečiadienio, nesvarbu-kelintadienio) vakarienei? Puiku! Blynai…

Vieni sako, kad taisyklės sugalvotos ne veltui; kiti – kad jos skirtos laužyti. Dar yra taisyklių, kurias patys sau nejučia susikuriam – nematomų, niekam nežinomų, bet kasdien truputį varžančių mūsų…

Kažin, ar kada atsiras „Saulėtoje virtuvėje“ receptas, savo populiarumu nurungsiantis tobuląjį varškės apkepą. Receptas, kuriuo pasidalinau prieš daug metų, dar pačioje tinklaraščio rašymo pradžioje, tikrai puikus ir vertas visų gražiausių…

Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…

Savaitgaliai – blynų bokštams, tingiems rytams, lėtiems pusryčiams. Juokui, pižamoms, knygoms ir nešukuotiems plaukams. Mėgstamai muzikai ir neskaičiuojamiems kavos (ar arbatos) puodeliams. Toks būtų tobulo savaitgalio receptas, o koks būtų…

Norėtųsi man šį tekstą pradėti lyg pasaką: kažkada seniai seniai, gyveno Asta; vieną vakarą ji orkaitėje iškepė tobulus moliūginius varškėtukus. Pasidžiaugusi garsiai, receptą pažadėjusi tinklaraštyje užrašyti greitai, o kitiems, nekantraujantiems,…