želatina

Negaliu patikėti, kad jau trečdalis vasaros prabėgo. Lyg smėlio smiltys pro pirštus, o dar nė jūros aplankyti nespėjom. Laikas bėga per greitai, o vasarą – ypač. Sulig kiekvienu akių mirksniu…

Japoniškas braškių tortas (angl. Japanese strawberry shortcake) – gardus, lengvas ir vasariškas desertas. Sluoksniuojamas iš ypač purių biskvitų, šviežių braškių ir grietinėlės kremo, Japonijoje jis dažniau ragaujamas ne kaip vasaros,…

Birželis kvepia braškėmis, visada. Saldžiai, nostalgiškai, vasariškai. Nei jei dangus už lango grasina rudeninėmis liūtimis, vasara čia: braškių dubenėlyje, ilgose dienose, gyvybe alsuojančioje gamtoje. Artėjantis savaitgalis atneš progų suvalgyti gabalėlį…

Braškės, kokosai, žaliosios citrinos ir pistacijos – man rodos, daug žodžių čia nereikia. Desertas nuostabiai gardus, gaivus, švelnus, lengvas, sutirpstantis burnoje. Lyg vasaros skoniai stiklinėje, kviečiantys ragauti ir sulig kiekvienu…

Ar kada pasakojau, kokia saulėto virtuviuko spalva yra mėgstamiausia? „Spalvota, spalvota!”, – atsako jis man kaskart, kai paklausiu. Lengva nujaust, kad visi kiti desertai, kuriuos vieną po kito gaminau pastaruoju…

Mažiau yra daugiau, – ir vėl kartoju tą niekad nemeluojančią mantrą, maišydama kremą vaniliniam sūrio tortui. Jokių įmantrių ingredientų, jokių burtų ar sunkiai suprantamų žingsnių. Viskas čia labai paprasta: klasikinis…

Žiūriu į šias panakotos nuotraukas ir jos man dvelkia ramybe, švelnumu, šviesa. Pastelinės spalvos, balti pavasario žiedai – tokiais šiltais potėpiais aš pieščiau meilę sau. Tyrą, kylančią iš širdies, be…

Želė. Produktas vienas, bet būdų jį paruošti ir patiekti – dešimtys, o gal ir daugiau! Galite tiesiog supilti į stiklines ir palikti sustingti. Galite į tas stiklines įberti vaisių ar…

Didžiausius šokolado gerbėjus esu girdėjusi sakant: būna gyvenime tortai ir būna… ŠOKOLADINIAI TORTAI. Nedaugžodžiausiu, jis išties puikus! Migdolinis datulėmis saldintas pagrindas puikiai dera su puriais kreminio sūrio sluoksniais. Pieniško šokolado…

Tyliai juokiuosi, kad mano Kalėdos yra dabar. Pakuoju dėžes – tik ne dovanų, o dideles ir kartonines; ir perrišu jas ne kaspinėliu, o tvirtai klijuoju lipnia juosta. Kraustomės šiais metais…

Vis įsižnybiu sau į ranką. Prieinu prie naujojo plaktuvo – paglostau, įsitikinu, kad tikras. Iš šalies turbūt atrodytų visiškai beprotiškai, bet taip jau yra – kaip saulėtas virtuviukas nuo kūdikystės…

Kas pasikeičia, kai baigi mokyklą? Kai pirmą kartą pasibučiuoji? Kai susirandi darbą, o tuomet – meti jį, nes supranti, ką iš tiesų nori veikti gyvenime? Kas pasikeičia, kai išteki? Kai…

Lėtai skaičiuoju pirmas vasaros dienas, gaudau kiekvieną saulės spindulį ir žadu sau didelius dalykus: mėgautis, išjausti, pabūti dabar. Žinau, kad tie trys mėnesiai, kaip ir kasmet, bus skaudžiai per trumpi.…

Vasara prasideda ne tada, kai kalendoriuje užbraukiam paskutinę pavasario dieną. Atostogos prasideda anksčiau nei užsegame pilnutėlio lagamino užtrauktuką. O braškių saldumą, sakykit ką norit, dažnai pajaučiam dar prieš perkąsdami sodriai…

Mamystės jausmas manyje gimė kartu su Joriu. Tada, kai dar mokykloje mergaitės svajojo vieną dieną tapti mamomis, aš tik tyliai linksėjau galva ir mintyse kūriau kitas svajones. Ilgą laiką maniau,…

Moterys. Labai skirtingos, labai panašios. Stiprios, švelnios, jautrios, mylinčios ir mylimos, protingos, talentingos, kuklios ir drąsios, mielos, atjaučiančios, palaikančios, klausančios ir girdinčios, atkaklios, užsispyrusios, jausmingos ir impulsyvios, kūrybiškos, laisvos, tikros.…

Per dažnai gyvenime mes laukiame progų. Progos trumpam atitrūkti nuo buities ir pailsėti. Progos ligi soties išsimiegoti. Progos pakviesti mylimąjį į pasimatymą. Progos užsivilkti tą pačią gražiausią suknelę. Progos suruošti…

Kaip dainuojama vienoje populiarioje dainoje – „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – aš pati būtent taip ir manau. Gimiau pakankamai vėlai, kad „Černobylio“ serialo dienų…

Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…

Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…