želatina

Vasara prasideda ne tada, kai kalendoriuje užbraukiam paskutinę pavasario dieną. Atostogos prasideda anksčiau nei užsegame pilnutėlio lagamino užtrauktuką. O braškių saldumą, sakykit ką norit, dažnai pajaučiam dar prieš perkąsdami sodriai…

Mamystės jausmas manyje gimė kartu su Joriu. Tada, kai dar mokykloje mergaitės svajojo vieną dieną tapti mamomis, aš tik tyliai linksėjau galva ir mintyse kūriau kitas svajones. Ilgą laiką maniau,…

Moterys. Labai skirtingos, labai panašios. Stiprios, švelnios, jautrios, mylinčios ir mylimos, protingos, talentingos, kuklios ir drąsios, mielos, atjaučiančios, palaikančios, klausančios ir girdinčios, atkaklios, užsispyrusios, jausmingos ir impulsyvios, kūrybiškos, laisvos, tikros.…

Per dažnai gyvenime mes laukiame progų. Progos trumpam atitrūkti nuo buities ir pailsėti. Progos ligi soties išsimiegoti. Progos pakviesti mylimąjį į pasimatymą. Progos užsivilkti tą pačią gražiausią suknelę. Progos suruošti…

Kaip dainuojama vienoje populiarioje dainoje – „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – aš pati būtent taip ir manau. Gimiau pakankamai vėlai, kad „Černobylio“ serialo dienų…

Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…

Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…

Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…

Nemėgstu savo gimtadienių. Mielai išbraukčiau tą dieną iš kalendoriaus lapelių ir ramiai sau gyvenčiau; gaila tik truputį, kad praleisčiau progą iškepti kokius tris tortus ir susirinkti linkėjimus, dovanas bei apkabinimus.…

„Kai mums liūdna, Ji paguodžia be žodžių. Kai džiaugiamės, be išlygų džiaugiasi mūsų laime kartu. Kai mes bijome, Ji palaiko. Kai pasimetame painiame gyvenimo kelyje, Ji visada padeda. Ji myli.…

Paprastai pirmosios metų dienos būna truputėlį keistos. Kitokios nei visi likę metai. Kitokios todėl, kad tai metas, kai norisi užverti duris, užgesinti šviesas, išjungti televizorių, kompiuterį ar net ir telefoną,…

Tas filmas apie Tave. Apie visus žmones, gyvenime nerandančius savo vietos. Vis ieškančius… besiblaškančius… neramiomis mintimis. Apie žmones, kurie nuolat ieško savo aukso amžiaus ar auksinio pasaulio krašto, kur norėtų…

Man patinka pavasaris. Man labai labai labai patinka pavasaris. Dar man patinka planuoti. Dienotvarkę susidėlioti ne tik dienų, bet ir valandų tikslumu. Žinoti, kad rytoj po pietų jau būsiu padariusi…

Kai į savo kasdienių darbų sąrašą vieną dieną įrašai tokį paprastutį žodelį iš šešių nedidelių raidžių – darbas – gyvenimas ima ir apsiverčia aukštyn kojom. Ar bent jau iš tvarkingų…

Lazda turi du galus, girdėjau ne kartą sakant. Ir pati ne kartą sakiau. Nes vis tik teisybė. Tikriausiai kiekvienas gyvenimo siurprizas ar prizas turi ir kitą pusę. Nes gyvenimas nėra…

Yra tokių dalykų, kurių tikiesi. Ir tokių, kurių visiškai nesitiki. Rasti parduotuvėje paprasto pieno yra visiškai natūralu ir paprasta, o štai rasti kokosų pieno – šis tas tokio ir netikėto.…

Jei labai nori, tai reikia. O jei labai nenori – nereikia. Viskas taip paprasta, jei būtų tik norai. Jei išbrauktume visus “reikia”. Jei užsimerktume prieš “turiu” ir į šalį nustumtume…

Rytoj gruodžio pirmoji. Už lango tikra – šalta ir balta – žiema, o rankose puodelis garuojančios arbatos. Teliko nuplėšti visai nedidelį pluoštelį kalendoriaus lapelių, ir galėsime vieni kitus sveikinti sulaukus…

Ar matėt, kaip šiandien snigo? Baltom ir šlapiom snaigėm. Krentančiomis ir tirpstančiomis, krentančiomis ir akimirksniu tirpstančiomis… Primenančiomis, jog ruduo nesitęs amžinai. Taip, mes turėsim išpakuoti savo ilgai laukusius žieminius paltus,…

Trys-du-vienas, ir baigės šventės. Vieniems jos padovanojo susitikimus su senai matytais veidais, kitiems – pasisėdėjimą prie vaišėmis nukrauto stalo, tretiems – bent porą dienų atsipalaidavimui. Ir visiems visiem šios Velykos…