Labas iš rudens spalvomis nusidažiusių Slovakijos Tatrų! Iš Zakopanės pusės šiuos kalnus tyrinėjom jau tris kartus. Šįkart prie savo kelionės automobiliu pridėjom keliasdešimt papildomų kilometrų ir atkeliavom čia, kad sužinotume: kokie gi tie Tatrai iš Slovakijos pusės?
Kelionė nuo Lietuvos mums truko trylika valandų, įskaitant keletą sustojimų degalinėse, maisto apsipirkimą ir pietų „pertrauką“. Iškeliavome iš namų penktą ryto, o savo apartamentus Veľká Lomnica pasiekėme truputį prieš šešias. Saulė kaip tik leidosi, kai mes atsirakinom savo atostogų namų duris ir pamatėm, kaip gražiai iš penkto aukšto palėpės matosi kalnai.
Pirmajam žygiui pasirinkome nesudėtingą pasivaikščiojimą iki Poprado ežero (Popradské pleso). Maršrutas vedė plačiu asfaltuotu keliu, kažkiek primindamas populiariausią Zakopanės žygį link Morskie Oko. Pats kelias, reikia pripažinti, nuobodokas, bet galutinis tikslas – vertas nueitų žingsnių.
Palyginti nedidelis, bet žavus ežeras plyti apsuptas aukštų kalnų viršūnių, kurios atsispinti lėtai raibuliuojančiame vandenyje. Vos dešimt minučių nuo ežero pakrantės galima aplankyti simbolines kapinaites, kuriose – memorialiniai paminklai Aukštuosiuose Tatruose žuvusiems.
Ežero pakrantėje yra ir kavinė, ir viešbutis. Visi patogumai, norintiems ramiai pasigrožėti išties nuostabiu vaizdu. Vis tik mes likome išsitikimi sau – radę jaukų žemės lopinėlį prie pat vandens, kaitėme savo turistinę viryklę (mūsų vadinamą kepsnele).
Dienai slenkant vakarop, malonią saulės šilumą pakeitė sunkūs debesys. Dar kelios minutės, ir jie paslėpė kalnų viršūnes. Dar truputį, ir ėmė temti anksčiau nei tikėjomės. Taip įsijautę į atostogas, leidome sau pamiršti apie besisukantį laiką, kuris ėmė ir atėmė tokią brangią vieną šviesos valandą. Patiems netikėtai, teko atsisakyti planų žygį pratęsti ratu ir grįžti pro Štrbské Pleso.
Neįtikėtina, kaip greitai prieblanda kalnuose virsta aklina tamsa. Keliavome link automobilio tuo pačiu asfalto keliu, pasišviesdami jį žibintuvėliu, kaip ir dar saujelė laike pasiklydusių žmonių. Kad ir kokia buvo trumpa diena, jis buvo pilna gražių vaizdų.
Mes grįžom į kalnus, pagaliau. Spėjau pasiilgti!
📍 POPRADSKÉ PLESO (1494 m)
⠀
△ Žygio pradžia: Parkovisko Popradské Pleso (10 eur/diena, galima atsiskaityti kortele).
△ Atstumas: apie 10 km (linijinis maršrutas).
△ Pakilimas: 296 m.
△ Sudėtingumas: lengvas.
📸 FOTOREPORTAŽAS
Žygį pradėjome nuo automobilių stovėjimo aikštelės Popradské Pleso kryptimi (mėlynuoju maršrutu). Plačiu asfaltuotu keliu pamažu kilome viršun. Šis kelias tikrai tinkamas visiems: mažiems, dideliems, vaikams su vežimėliais, net dviratininkams. Laikas nuo laiko vis išgirsdavome vandens čiurlenimą, kuris priminė, kad netoliese šniokščia kriokliai ir teka upės. Per jas veda mediniai liepteliai – labai panašūs į tuos, kuriuos jau daug kartų matėme Zakopanėje. Po kiek daugiau nei valandos priėjome ežerą.
Prieš pat pasiekiant pakrantę, pasiekėme sankryžą, nuo kurios kalnų takeliai veda skirtingomis kryptimis. Mes sukome dešinėn, link ežero, tuo tarpu kairėn pasukę kilo link Rysy ir Kasprowy Wierch.
Apėjome aplink ežero pakrantę (geltonuoju maršrutu), o pakeliui aplankėme memorialinius paminklus (Symbolický cintorín pri Popradskom plese).
Atgal grįžome tuo pačiu mėlynuoju maršrutu. Jei nebūtų užklupusi tamsa, žemyn būtume žygiavę raudonąja trasa, kuri veda link kito ežero – Štrbské Pleso. Nuo ten miestelio gatvėmis būtume grįžę prie automobilio.
Truputį gaila, kad šio plano įgyvendinti nepavyko, bet taip jau nutinka, kai dienos trumpos, o iš apartamentų išsikuisti pavyksta tik apiepiet, šypt. Nedarykit šitos klaidos!
🗺️ MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS
