"tiramisu"

Klasikinį tiramisu pagardinkite medumi, cinamonu ir imbieru – sukursite nuostabų šventinį desertą, pilną šildančių žiemos aromatų ir skonių! Tiramisu galite sluoksniuoti tiek dideliame giliame inde, tiek stiklinėse ar taurėse. Susluoksniavę,…

Kartą ir visiems laikams: jei gyvenimas pamėtėja citrinų, gaminkim citrininį desertą! Jie gaivūs, saldžiarūgščiai, pavasariški ir visada labai gardūs! Šis citrininis tiramisu – ne išimtis. Nedaugžodžiausiu, jis nuostabiai tiktų ir…

Būna, kad leidžiu indams padiktuoti recepto temą. Taip buvo ir šįkart: paėmiau į rankas raižytas storo krištolo taures ir supratau – tiramisu. Ne bet koks, o moliūginis, rudeniškas, gausiai pagardintas…

Jei vasarą smaližiauti norisi gaiviau ir lengviau, kviečiu išbandyti šį desertą – graikiško jogurto tiramisu. Graikišku jogurtu čia keičiamas maskarponės sūris ir, patikėkite, sluoksniuotas desertas pavyksta labai gardus! Viskas paprasta:…

Vargu, ar pavyktų suskaičiuoti, kiek daug skirtingų desertų yra įkvėpęs klasikinis tiramisu. Ar kada pagalvojote, kad į saldžius jo sluoksnius galėtumėt įmaišyti net… rabarbarų? Jie čia dera nuostabiai! Braškių ir…

Nors už lango šiandien visą dieną lynoja, mano mintyse – desertas, kurio receptu nekantrauju pasidalinti jau kurį laiką. Tai vasara stiklinėse – gaivus, saulėtas mangų tiramisu! Paruošite lengvai, o stiklinėse…

Tiramisu – vienas mano mylimiausių desertų. Jaučiu silpnybę Italijai, kavai, ir burnoje sutirpstantiems saldumynams, o čia – viskas viename. Nuo klasikinio tiramisu iki sluoksniuojamo su gaiviomis vasaros uogomis, šis desertas…

Vakar vakare dar lijo ir rodėsi, kad tikrai tas barbenimas į langą niekad nesiliaus, bet tada tik op!, ir per sekundę viskas pasikeitė: dangus nusidažė rožine spalva, pilki debesys nuslinko…

Septyniolika dienų iki Kalėdų. Pakankamai, kad dar galėtume išprotėti dėl šventinių planų, dovanų, receptų, tvarkingų namų ir likusio tūkstančio mažų bei didelių dalykų. Kai pati pajaučiu žemyn galva puolanti į…

Vos vienas rutuliukas ledų skiria įprastą ryto kavą nuo gardaus deserto. Vienas rutuliukas ledų, užpiltas garuojančiu mažu puodeliu espresso, ir mintimis jūs jau Italijoje, klaidžiojat romantiškose gatvelėse, svajojate sustabdyti akimirką,…

Kol kantriai skaičiuoju likusias dienas iki trumpučių atostogų Italijoje, tiramisu sluoksniuoju namuose. Nereikia nė tris valandas trunkančio skrydžio, kad saldžiam kremui tirpstant burnoje galėčiau užsimerkti ir įsivaizduoti siauras šurmuliuojančio senamiesčio…

Namuose. Čia vyksta patys geriausi dalykai. Juk iš tiesų! Čia kepa pyragai. Vyksta dūkimas ir pagalvių mūšiai, skamba juokas, kartais toks „per žingsnį iki ašarų“. Čia žybsi kalėdinės lemputės. Gimsta…

Paruošiau desertą stiklainėliuose; užsukę juos sandariu dangteliu, galėtumėt įsimesti net į kuprinę. Ir keliauti. Į pievą, į pikniką, į pasimatymą. Stiklainėliuose saugiai uždaryti desertai tiesiog sutverti mažoms kelionėms ir nuotykiams.…

Kaip aš norėčiau kartais sustabdyti laiką. Šią vasarą – ypač. Kad tų ilgų vakarų būtų dar daugiau; kad per juos dar daugiau visko prisvajotume ir dar daugiau sukurtume mažų ir…

Kaip dainuojama vienoje populiarioje dainoje – „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – aš pati būtent taip ir manau. Gimiau pakankamai vėlai, kad „Černobylio“ serialo dienų…

Turbūt tik visiški pakvaišėliai, sugalvoję susisluoksniuoti tiramisu, pradėtų nuo miltų sijojimo ir biskvitinių „pirštelių“ kepimo. Bet aš tokių pakvaišėlių pažįstu; neabejoju, kad pažįstate ir jūs. Beje… labas! O kodėl gi…

Kiek tik prisimenu, mano mama visada, paklausta, ko norėtų dovanų, ištaria tą patį atsakymą: „vaikai, man tikrai nieko nereikia, jūs patys man esate dovana“. „Taip nebūna!“, – stebėdavausi anksčiau. –…

Tą savaitę tarp Kalėdų ar Naujųjų mintyse, lyg koks filmas, sukasi praėjusių metų prisiminimai ir ateinančių pasižadėjimai sau. Kartais nubrauki ašarą, kartais darkart iš naujo sukrykšti iš begalinio džiaugsmo –…

Retkarčiais manęs paklausia, kas nutiko „Saulėtai virtuvei“? Kodėl aš nerašau? Aš gūžteliu pečiais. Nežinau. Kartais taip ateina pabaigos, tyliai ir lėtai. O kartais pasirodo, kad tai tebuvo pauzė, po kurios…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…