Pirmoji mūsų tolima kelionė buvo į Egiptą. Tai buvo pirmoji mano kelionė lėktuvu apskritai, todėl malonaus jaudulio tikrai netrūko: prieš skrydį negalėjau užmigti, skrydžio metu buvau pasirengusi nufotografuoti kiekvieną debesį, o lėktuvui nusileidus, kojos tiesiog linko… ir nuo alinančio liepos karščio, ir nuo įspūdžio. Šitiek kilometrų nuo namų, pačioje Afrikoje, vaje!
Iš tos kelionės parsivežėme nedaug lauktuvių, tačiau pilną lagaminą gerų emocijų. Ne kiekvieną vasarą tenka skrieti per dykumas, nardyti tarp koralų ar nuo piramidžių rinkti akmenėlius ir paslapčia vieną slėpti kišenėje. Tarp viso glėbio nuostabių dalykų, kuriuos nuveikėme ar atradome Egipte, buvo ir baklava. Nors pirmąkart jos paragavau Lietuvoje, kai būtent tokių lauktuvių buvau užsisakiusi iš Turkijos, tas antrasis paragavimas buvo kur kas romantiškesnis ir tiesiog tikresnis. Juk baklava, kurią valgai Egipte, pasislėpęs nuo saulės po palme, aplink šmirinėjant ne vienam tuzinui egiptiečių, yra visai kitokia. Jei ir ne geresnė savo skoniu, tai bent jau tikrai sukelianti nepalyginamai ryškesnes emocijas.
Tų baklavos gabalėlių buvo ne vienas ir ne dešimt. Egipte, vėliau – Turkijoje. Beje, būtent Turkijoje, prisivalgius baklavos, pirmąkart saviškiui prasitariau apie savo maisto tinklaraštį, kurį rašiau jau bene metus. Nežinau kodėl, bet anksčiau man tokiam žingsniui lyg ir trūko drąsos, nors šiandien niekaip nesuprantu, kodėl gi? Šiaip ar taip, vietoje to, kad tą pačią dieną būčiau pasidžiaugusi savo naująja veikla, ir toliau ilgą laiką aiškinau, kad „oi, ne, gaminti tai aš nemėgstu, ne ne…” (kiek anksčiau tai buvo gryniausia tiesa!), o visus iškeptus keksiukus laikiau gilioje paslaptyje. Taip, juokingi kartais būna tie žmonės; bent jau aš tikrai ne kartą esu pasielgus labai juokingai.
Galiausiai išsiaiškinus, kad gaminti aš vis tik mėgstu, viskas lyg ir susidėliojo į savo vietas, ir iš mano žmogaus lūpų išsprūdo: „o ar negalima baklavos pasigaminti pačiam?”. Tada aš nežinojau, kokia tešla naudojama šiam desertui. Vėliau išsiaiškinau, kad phyllo. Bet tokios tešlos Lietuvoje rasti buvo neįmanoma. O kai po kurio laiko atsidarė naujas prekybos centras ir jo šaldikliuose jau buvo galima rasti vieną kitą pakuotę tos tešlos, mane, kaip studentę, pakraupino jos kaina. Ir tik dabar, tik šiais metais – pagaliau! Iškepiau pirmąją savo baklavą. Naminę. Su daug sviesto, su graikiniais riešutais ir migdolais, su keliais dosniais žiupsniais prieskonių.
Geriau vėliau nei niekada. Gryna teisybė. Galit nekepti baklavos šiandien ar rytoj, galit jos nekepti nei gimtadieniui, nei šioms Kalėdoms. Bet vis tiek išsisaugokit receptą. Nors ir po trijų metų, bet išsikepkit. Verta, labai verta. Verdiktas, kurį išgirdau pati, po kelių metų pagaliau ją išdalinusi šeimynykščiams į lėkšteles, sutapo su mano mintimis: valgyčiau nors ir kasdien. Ir ne po vieną gabalėlį!
Skonis: 10/10. Apibūdinti baklavos skonį žodžiais – užduotis toli gražu ne iš lengvųjų. Medaus saldumas, riešutai, prieskonių aromatas… Tai tikrai išskirtinis desertas, kurį, matyt, arba myli, arba… ne. Mes mylime. Labai.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
14 komentarų
o kur tos teslos galima gauti?
Romualda, aš pirkau Prismoje 😉
Dievinu baklavą, ypač su pistacijomis, tik Lietuvoje sunku rasti nesūdytų. Bet labai labai myliu, puiku, kad ir Tu pasigaminai 🙂
Aš irgi labai džiaugiuosi, kad pagaliau-pagaliau-pagaliau 🙂 Jau po truputį bręstu antram kartui, nes tikrai yra ir be manęs laukiančių, kada vėl galės pasmaližiauti 😀
Koks sutapimas. Siandien kaip tik nusipirkau visa dezute sito gerio ( su pistacijomis, graikiniais ir migdolais) salia esancioje turku parduotuveleje ir parsinesus namo dar pagalvojau, kad ko jau ko, bet sito, tai namuose niekaip neimanoma pasigaminti. Va kaip paprastai irodei priesingai!!!!! Ka gi… Issisaugau recepta, kaip kad liepta ir laikausi tam momentui, kai jokiu turkisku parduotuveliu salia nebus. Tada gaminsiu ir siusiu Astai dekingas mintis :))))
Agota, super!!! 🙂 Džiaugiuosi, kad įkvėpiau išsisaugoti receptą; tikiu, kad vieną gražią dieną juo ir pasinaudosi – iš karto pažadu, kad darbo nėra tikrai tiek labai daug kaip gali pasirodyti 🙂
O kur ta parduotuvėlė randasi, gal Vilniuje? :))
kaip taip įmanoma… Asta, jūs tiesiog virtuvės genijus! Dar dabar prisimenu tą tobulą baklavos saldumą, kai valgiau viename senamiesčio graikiškos virtuvės restorane. Skonis buvo tobulas. Ir kaip norėčiau pasigaminti, na bet jaučiu kad neturiu tiek kantrybės ir užsidegimo. Kol kas 🙂
Fantastika, didžiausi pagyrimai ir komplimentai!
Ačiū, Gintare!!! 🙂 Tikrai nereikia būti genijumi, kad pasigamintum namie baklavą, užtikrinu 😀 Tikiu, kad vieną dieną ir Tau už teks kantrybės bei užsidegimo! 🙂
Daug skaniau su pistaciju riesutais
Ačiū už rekomendacijas; mums labai patinka baklava su visokiausiais riešutais 🙂
Sveiki, o galima naudoti sustingusį medų ar būtinai jis turi būti skystas? Ačiū.
Lina, tikrai galite naudoti sustingusį medų – jį naudosite sirupui virti, taigi, bet kuriuo atveju jis verdant ištirps (tarp skystas) 🙂
aš irgi kelionės metu į Egiptą labai pamilau baklavą. Lietuvoje jos irgi galima rasti, pačiai išsikepti, bet emocijos tos nėra.. kur tam karštyje.. 🙂 skanūs ir karšti prisiminimai su piramidėm ir kupranugariais.