Bomboloni – minkštos, purios, saldžiu kremu įdarytos itališkos mielinės spurgos. Smaližiams toks desertas neabejotinai patiks. Sutikite, kartais būna dienų, kai viskas, ko trūksta iki pilnos laimės, tai „kažko skanaus ir saldaus“. Kitą kartą, pajutę tokį norą ir skyrę lėtą savaitgalio dieną, prisiminkite šį receptą – išsivirkite nuostabiai skanių bomboloni!
Žavus bomboloni pavadinimas yra siejamas su žodžiu… „bomba“, o tą interpretuoti galima labai paprastai: apvali jų forma tikrai gali priminti senovišką granatą, o skoniai – jie tiesiog sproginėja burnoje!
Italų virtuvė ir jų desertai – neprilygstamo gardumo. Daugelis jų žinomi plačiame pasaulyje (pagalvokite, pavyzdžiui, apie legendinį tiramisu desertą!), o štai bomboloni – labai populiarios pačioje Italijoje, tačiau nepelnytai menkai žinomos už šalies ribų.
Pasakojama, kad bomboloni buvo pradėtos gaminti septyniolikto amžiaus pradžioje Toskanoje. Mielinė tešla tais laikais buvo minkoma be kiaušinių, o tirštas vanilinis kremas – gardinamas šlakeliu itališko citrinų likerio „Limoncello“.
Praėjus keliems amžiams, dabar bomboloni yra šiek tiek kitokios. Mielinė jų tešla paprastai ruošiama su kiaušiniais (nebent norima pasiūlyti veganišką spurgų variantą), o kepyklėlių lentynose išrikiuojamos spurgos su įvairiausiais įdarais: nuo to paties vanilinio kremo iki grietinėlės, uogų tyrės, pistacijų kremo, šokoladinio lazdynų riešutų kremo ir dar daugiau. Įvairovė leidžia mėgautis spurgomis dar labiau ir atrasti vis naują skonį – juk niekada negali žinoti, kuris taps mėgstamiausias?
Italijoje šios spurgos – dažnas pusryčių ar deserto pasirinkimas. Prie puodelio kapučino jos išties tobulos!
Nebūtina keliauti į Italiją, kad paragautumėte šių spurgų – dalijuosi receptu ir kviečiu jų išsivirti namuose. Spurgos pagal šį receptą pavyksta minkštos, purios, lengvos lyg debesėlis, o kremas – saldus, švelnus, kvepiantis vanile. Atskirai jie gardūs taip pat, bet drauge tai – dangiško gardumo bomboloni!
Nors recepto aprašymas gali pasirodyti ilgas – pagaminti šias spurgas tikrai gali kiekvienas. Tam padės detalios gamybos instrukcijos ir nuotraukos, iliustruojančios kiekvieną žingsnį. Išbandykite!
P.S. Jei esate neabejingi Italijai ir spurgoms, išbandykite dar vieną autentišką italų receptą – zeppole. Tai – mažutės plikytos tešlos spurgytės, kurių receptą rasite čia.
PATARIMAI IR PASTEBĖJIMAI
- MIELĖS. Tam, kad mielinė tešla pavyktų, mielės turi būti aktyvios. Dubenėlyje sumaišius šiltą pieną, cukrų ir sausas mieles, po maždaug dešimties minučių jų paviršius turi būti suputojęs. Tai – ženklas, kad mielės aktyvios. Jei paviršius nesuputoja, reikėtų šį žingsnį pakartoti iš naujo, nes neaktyvios mielės neiškels tešlos. Dažniausiai suaktyvinti mieles trukdo per karštas ar per šaltas pienas, arba pasibaigęs mielių galiojimo laikas (tikrinkite jį ant pakuotės ir nenaudokite mielių, kurių galiojimo laikas – pasibaigęs).
- MILTAI. Rinkitės miltus, kuriuose glitimo kiekis yra didesnis. Puikus pasirinkimas – aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, pažymėti 550C arba 550D.
- VANILĖ. Drąsiai naudokite mėgstamiausią jos formą: vanilės pastą, ekstraktą, vanilinį cukrų.
- PRODUKTŲ TEMPERATŪRA. Sklandžiam ir sėkmingam gamybos procesui naudokite vienodos kambario temperatūros produktus. Sviestą ir kiaušinius iš šaldytuvo išimkite bent prieš porą valandų ar iš vakaro.
- MINKYMAS. Mielinę tešlą reikėtų minkyti apie dešimt minučių. Minkyti galite rankomis ar naudodami elektrinę tešlos maišyklę (pavyzdžiui, pastatomą plaktuvą su tešlos minkymo antgaliu). Iš pradžių tešla bus labai minkšta ir lipni, tačiau minkant ims formuotis vis stipresnės glitimo gijos – tešla taps glotni, elastinga ir vis mažiau lipni. Jei matysite, kad tešla vis dar labai lipni, papildomai įberkite vieną kitą šaukštą miltų, tačiau nepersistenkite ir nepadauginkite.
- TEŠLOS KILDINIMO TEMPERATŪRA. Jei namuose per vėsu ir mielinė tešla nekyla, ar kyla labai sunkiai, kildinkite ją iki 25-30 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
- SPURGŲ FORMAVIMAS. Iškočioję tešlą, stenkitės tešlos apskritimus išspausti kiek įmanoma arčiau vienas kito, kad visą tešlą išnaudotumėte kuo efektyviau. Nerekomenduoju tešlos likučių dar kartą perminkyti ir iš naujo kočioti, nes tuomet spurgos jau nebebus tokios minkštos, purios, lengvos tekstūros.
- VIRIMAS. Kad spurgos neprisigertų aliejaus, svarbu tinkamai įkaitinti aliejų. Optimali temperatūra yra 170-180 °C, lengviausia ją pamatuoti maistiniu termometru. Jei tokio neturite, tinkamą temperatūrą galite nustatyti ir su gabalėliu šviesios duonos. Įdėkite gabalėlį į įkaitusį aliejų. Jei jis ima burbuliuoti aplink duonos gabalėlį ir duona ima pamažu rusti, aliejus įkaitęs tinkamai. Jei aliejus neburbuliuoja ir duona nerunda – aliejus įkaitęs nepakankamai, jei duona iškart sukepa iki tamsiai rudos spalvos – aliejaus temperatūra per didelė.
- CUKRUOTAS PAVIRŠIUS. Prie atvėsusių spurgų cukrus nebekibs, todėl turite būti greiti – vos iš aliejaus išimtas spurgas trumpai nusausinkite ant popierinių rankšluosčių ir tuomet iš karto apvoliokite cukruje.
- KREMAS. Kremą galite paruošti iš anksto ir atvėsintą laikyti šaldytuve iki trijų dienų.
- SKANIAUSIOS SPURGOS bus šviežios, vos atvėsusios ir įdarytos kremu. Jei vis tik liko viena kita spurga, laikykite jas šaldytuve, sandariame indelyje, iki 2-3 dienų.
Receptas ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO publikuotas portale LaMAISTAS.lt.