Bandelės

Kai staiga ir netikėtai atėjo pavasaris, tikrai tikėjausi, kad žiema jau nebegrįš. Paltuką pakabinau į tolimą spintos kampą, o sukneles perkėliau šiek tiek arčiau. Pagauta impulso, nusipirkau lengvus pavasarinius batukus,…

Tikriausiai ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti, kiek kartų lankiausi Kaziuko mugėje. Bent jau planuotai – tai tikrai vos kelis. Dažniausiai dėl to, kad man per šalta. Baisu, ką oras…

Prieš porą dienų J. manęs paklausė – netikėtai ir nelauktai, klausimas nukrito lyg iš dangaus – o kodėl aš rašau tinklaraštį? Pasimečiau, aišku. Ne dėl to, kad nežinočiau, kodėl jį…

Žinot, kas man labai patinka? Laukti. Man patinka tas jausmas, kai žinai – artėja kažkas labai gero. Džiugaus. Smagaus. Net jei tai bus už mėnesio ar net daugiau; turėti ko…

Ar girdėjote, kad nutiko toks džiugus dalykas – projektas „Languota prijuostė” atgijo! Ir tai ne gandas, nes penktadienį dienos šviesą išvydo ir pirmoji tema, apie kurią tuoj ims ir prabils…

Vėlus ketvirtadienio vakaras. Jauki pižama, minkštas chalatas, į netvarkingą kuodą susukti išsidraikę plaukai. Rankoje – taurė pačio skaniausio šampano be jokios progos, orkaitėje – kepantis pyragas su rabarbarais ir braškėmis.…

Vasara. Jau. Tikrai. Kelis kartus lėtai sumirksiu akimis ir vėl žiūriu tiesiai į kalendorių. O čia – atverstas birželio puslapis. Maža to, žymeklis jau ant birželio šeštos dienos (o tuoj…

Paryžius – mano svajonių miestas. Jei štai dabar manęs kas nors imtų ir paklaustų, kuriame pasaulio kampelyje labiausiai norėčiau gyventi, nesudvejočiau. Atsakymą ir žinau, ir jaučiu labai gerai. Tos siauros…

91 valanda. 2 skrydžiai lėktuvu. 1500 kilometrų automobiliu. 4 valandos miego per parą. Ir dešimtys trumpų snūstelėjimų. Liverpulis. Londonas. Edinburgas. Tūkstančiai nuostabių vaizdų ir įsimintinų akimirkų. Atostogų būna pačių įvairiausių,…

Pavasario šventės atėjo ir… praėjo. Kaip visada – visi geri dalykai turi pabaigą. Tam, kad ateitų dar geresni. Dienos jau labai ilgos. Saulė pakyla aukštai ir negaili šiltų spindulių. Po…

Aš nemėgstu pirmų kartų. Kad ir apie ką kalbėtume. Mano gyvenime jie paprastai būna nejaukūs, tylūs, paženklinti skaisčiu raudonu ar net mažomis isterijomis, kovojant su nematomais demonais (ar galbūt tiesiog…

Aš tikiu, kad šypsenos šypsenom grįžta, jei šypsais nuoširdžiai. Tikiu, kad svajonės pildos, jei svajonėms duodi sparnus. Jei labai nori ir labai tiki. Tikiu, kad kartais trūksta tiek nedaug, jog…

Kalendoriui rodant pavasarį, o už lango krentant baltutėms snaigėms, žiemą iš kiemo išvaryti norisi kaip niekad stipriai. Pasiilgau šilumos, veidą švelniai glostančios saulės, lengvų batelių ir plonų megstukų. Jokių paltų,…

Koks yra Tavo vaikystės skonis? Aš prisimenu močiutės bulvines bandeles. Panašias į bulvių plokštainį, tačiau ne bulvių plokštainį (mūsų kieme vadinamą tiesiog kugeliu). Tai būdavo plonytis bulvių plokštainis, vienas pats…

Man truputį liūdna. Ne, viskas gerai, viskas puiku, bet… ar žiūrėjote šiandien į kalendorių? Aš taip norėčiau keliskart greitai sumirksėt ir atsidurt kažkur kitur ir kiek kitu laiku. Nes jis…

Pažaiskim. Devynios raidės. Jį mėgsta visi – maži ir dideli. Vieni gali suvalgyti vos trupinėlį, kiti – gal net puskilogramį, tačiau mažai kas jo atsisakytų prie puodelio kavos. Devynios velniškai…

Kai žemė slysta iš po kojų. Kai pasaulis, kuriame gyvenai šitiek metų, verčias aukštyn kojom. Kai jau pats nebesupranti, kurioje vietoje yra pabaiga, o kurioje – nauja pradžia. Kai širdis…

Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau. –  Ką gi tu matei Mėnuly? – Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, stovi kalnas šokolado. O ledų, o ledų – vos gali paeit…