Rytoj gruodžio pirmoji. Už lango tikra – šalta ir balta – žiema, o rankose puodelis garuojančios arbatos. Teliko nuplėšti visai nedidelį pluoštelį kalendoriaus lapelių, ir galėsime vieni kitus sveikinti sulaukus…

Ploju sau katučių ir tyliai pasislėpus gėriuosi kalneliu dovanų, jau nupirktų Kalėdoms. Ne, tai dar ne viskas – dar laukia glėbį malonių akimirkų atnešiantis pakavimo idėjų generavimas, pats pakavimas, atvirukų…

Ar matėt, kaip šiandien snigo? Baltom ir šlapiom snaigėm. Krentančiomis ir tirpstančiomis, krentančiomis ir akimirksniu tirpstančiomis… Primenančiomis, jog ruduo nesitęs amžinai. Taip, mes turėsim išpakuoti savo ilgai laukusius žieminius paltus,…

Išduosiu vieną didelę paslaptį. Kartais aš tingiu gaminti. Taip taip, kad šiaip tingiu – jokia čia naujiena. Tačiau gaminti kartais lygiai taip pat nekyla rankos, kaip kad ir imti į…

Šiandien saulėta virtuvė švenčia savo 1 metukų ir 2 mėnesių gimtadienį. Labai norėjau tokį šventinį įrašą paskelbti lygiai vienerių metų proga, bet… pražiopsojau. O laukti antrų metų kažkaip ilgoka. Bet…

Rūpestį sumaišyk su dėmesingumu ir žiupsneliu kantrybės. Sudėk gabalėliais pjaustytą valią ir trink tarp pirštų, kol susidarys trupiniai. Įpilk kelis šaukštus meilumo ir išminkyk elastingą tešlą. Įdarui porą stiklinių meilės…

Aš nuoširdžiai nežinau, kaip reikėtų pradėti įrašą apie save. Bet juk bloger’is irgi žmogus, pasakė Insolente, ir taip užrišo mums – žmogiškiems bloger’iams – šių dviejų savaičių languotą prijuostę. Taigi.…

Gyveno kartą mergaitė, kuri turėjo didelę pintinę svajonių. Vienos buvo mažytės ir paprastutės, lyg smėlio grūdelis, o kitos – didelės it aukštasis Everestas. Vienos svajonės buvo tolimos kaip dangus, kitos…

Nors anapus lango dar nėra nei trupinėlio balto sniego, o medžių šakos vis dar pasipuošę rusvai rausvais vėjo blaškomais lapais. Nors mano mylimasis violetinis žieminis paltas dar giliai spintoje, o…

Nes kartais gyvenimas paprasčiausiai būna per trumpas. Kad bijotum, užuot pakėlęs akis tiesiai į tą grėsmę. Tu stipresnis už ją. Kad dvejotum, užuot paklausęs širdies (ar proto) balso. Viskas daug…

Pilkšvi rytai. Šaltos grindys. Užsimiegojusios akys ir pikti žvilgsniai į žadintuvą, dažniausiai pirmadieniais ir trečiadieniais. Sunkūs įsikalbinėjimai pradėti naują dieną ir sveikinimai sau, pagaliau plačiai atmerkus akis. Mano rytai paprasti,…

Kai kalba pasisuka apie saldumynus, aš nebūnu baisiai išranki. Šokoladiniai gardėsiai, jaukūs sausainėliai, širdį džiuginantys gabalėliai pyrago ar mažučiai nuodėmingi saldainėliai – aš juos visus tiesiog dievinu. Kartais susimąstau, kas…

Kartais man nesiseka savęs apgaudinėti. Kartais man nepavyksta surasti trinkuko ir ištrinti juodų eilučių iš languoto popieriaus lapo. Būna akimirkų, kai šypsausi ir jaučiu, kaip viduje, kažkur giliai giliai, atitrūksta…

Jei reikėtų rinktis tik vieną – salotos, karštas patiekalas ar desertas – ką rinktumėtės? Tik vieną vienintelį. Man tikriausiai atsakyti nereikia. Aš labai mėgstu saldumynus, juk žinot. Be-pro-tiš-kai. Ta meilė…

Sapnuose aš esu kitas žmogus. Grakšti, įraudusiais skruostais, saulės nušviesintais plaukais. Vilkinti lengvutę baltą suknelę, išmargintą tūkstančiu raudonskruosčių vyšnaičių ir su nugaroje dailiu bantuku surištą švelniai rausvą prijuostę. Šiek tiek…

Drįstu spėti, kad obuolių pyragai yra tie pyragai, kuriuos močiutės dažniausiai kepa savo anūkams, o mamos – vaikučiams. Ir kad obuolių pyragai yra būtent tie pyragai, kuriais dažniausiai tie jau…

Kartais būna, kad rudenį cukinijos susimoko prieš tave. Jų tiek daug, o tu tik viena (-s). Nei bėgt, nei rėkt, tik žiūrėt akis į akį ir mikliai sukti galvą, ką…

Ruduo. Rugsėjis. Rusvais lapais nukloti siauri šaligatviai, vėjo gūsiai palaiduose plaukuose, šiltos kojinės ir puodeliai garuojančios arbatos. Žvilgsnis pro langą į rūstų dangų, liūdną dangų, verkiantį dangų. Vakar buvo taip…

Aš visada žavėjausi žmonėmis, kurie turi nenusakomai puikų talentą kurti. Iš mažo nieko padaryti kažką didelio ir stebuklingo, priverčiančio aikčioti aplinkinius ir klausinėti, ei, kaip tau pavyko?! Taigi. Lenkiu galvą…