Vakarais kišu šąlančias pėdas į šiltesnes rožines kojinaites ir apsisiaučiu storesniu chalatu. Imu į rankas didelį puodelį garuojančios mėtų arbatos ir mintimis skrendu į tolimus kraštus, kur viskas truputį kitaip.…

(gana save apgaudinėti) Sveikas, rugsėji, labas, rudenėli. Štai ir tu. (Ne)lauktas, (ne)išsvajotas, (ne)sapnuotas. Būsiu sąžininga, tu man nelabai patinki. Va, pasakiau. Tik nepyk, nieko asmeniško. Aš vasaros vaikas. Visada buvau…

Kartais žmonės būna kategoriški. Kartais aš būnu kategoriška. Viskas juoda arba balta – viskas tik gerai arba… tik blogai. Dar kartais žmonės mėgsta būti akli – niekad nepastebėti, jog stiklinė…

Sunku grįžti iš Pasakos. Tada realybė atrodo tokia pilka, niūri ir… lietinga. Tokia svetima ir tokia tolima. Įsimylėjau Paryžių. Susižavėjau Briuseliu. Nusistebėjau Berlynu. Ir supykau ant lietaus, kad sugadino Amsterdamo…

(Skaičiuojam toliau. Liko 9 valandos (tik? net?)! ) Šiemet pas mus daug obuolių. Saldžių, rūgštelėjusių, saldžiarūgščių. Nuvažiavus į sodybą savaitgaliais, gali rinkti glėbiais ir atversti didžiulį segtuvą, akimis ieškant kepinių…

Skaičiuoju laiką atgal. Liko 54 valandos. Keliom minutėm daugiau ar mažiau, tačiau nesvarbu, nes tas laikas – žinoma, be abejonių – slinks taip lėtai, taip labai lėtai. Prisimenu, kaip vaikystėje…

Obelys, aplipusios raudonskruosčiais obuoliukais, jau pradėjo marginti pievas. Įsiklausius į tylą ramioje sodyboje, lengviausiai gali išgirsti periodiškai pasikartojančius duslius “dunkst” – dar vienas obuolėlis nukrito žemyn. Tai reiškia ne ką…

Ištiesiu ranką ir pirštų galiukais bandau sugauti dar likusias vasaros akimirkas. Dienas, savaites. (aš niekaip negaliu suprasti (NE iš profesinės pusės), kodėl (kodėl kodėl???) prekybcentriai jau liepos pabaigoje pasipuošia iškabomis…

Mano mintis išsklaidė pajūrio vėjas. Sėdžiu prieš melsvą kompiuterio ekraną ir galvoju, ką parašyti. Kažką nuoširdaus, kažką tikro, kažką ne per prievartą. Kažką išjausto… Žiūriu į ekraną ir matau tuščią…

Nuleisti kojas nuo plataus pasaulio krašto. Suptis ant purių baltų minkštučių debesų lyg ant vaikystės sūpuoklių. Pirštų galiukais atsargiai grybštelėti saulės spindulį, apsisiaubti šilumos skraiste. Ant nosies galiuko pasikabinti didelius…

Man truputį liūdna. Ne, viskas gerai, viskas puiku, bet… ar žiūrėjote šiandien į kalendorių? Aš taip norėčiau keliskart greitai sumirksėt ir atsidurt kažkur kitur ir kiek kitu laiku. Nes jis…

Toks mano gyvenimas. Truputį pamišęs, truputį sustingęs. Rytai, prasidedantys anksčiau nei norisi, ir dienos, prabėgančios truputį per greitai. Šypsenos, sušildančios širdį, ir apkabinimai, dovanojantys trumputes žavesio akimirkas. Toks mano gyvenimas…

Kokie ledai jūsų mylimiausi? Ar yra tokie, dėl kurių kaušelio galėtumėte vykti į bala žino kaip toli esančią krautuvėlę karštą vasaros popietę? O kur jūs perkate ledus? Keliaujate į ledaines,…

Taip, karšta, aš žinau. Taip, labai karšta. Jau girdėjau, kad sunku net vietoje ramiai išsėdėti, ką bekalbėt apie kažko veikimą. Girdėjau. Kaip ir tai, kad jau pabodo. Kad kasryt pykstiesi…

Vasara… Kažkam tai braškės, kažkam jūra. Kažkam atostogos, o kažkam pats darbymetis. Kažkam vasara – gyvenimo meilė, kažkam – tiesiog laikas, kurį reikia ištverti. Nekartosiu, kaip labai aš myliu vasarą,…

Šiom dienom saulėta virtuvė kaip niekad saulėta. Liepos vidurys ir panelė Vasara pagaliau lepina saulute, šiluma ir bekrašte dangaus mėlyne. Aš myliu štai tokią vasarą. Myliu saulės spindulius, švelniai glostančius…

Pažaiskim. Devynios raidės. Jį mėgsta visi – maži ir dideli. Vieni gali suvalgyti vos trupinėlį, kiti – gal net puskilogramį, tačiau mažai kas jo atsisakytų prie puodelio kavos. Devynios velniškai…

Be nesibaigiančių kalbų ir be ilgų įžangų. Mažasis broliuk, čia tau 🙂 Skonis: 9,5/10. Nerastume mažutėje Lietuvėlėje žmogaus, kuris nežinotų tinginio, ar ne? Ar nebūtų jo ragavęs. O čia šiek…

Niekas nesiūlo laimės su 30 proc. nuolaida. Ar dviejų draugysčių už vienos kainą. Tiesa, kartais bėdų po vieną nedalina, bet tokios akcijos kažin ar yra ką džiugina. Užtat draugė x…