desertas

O tada pakilo vėjas… Šiurkštesnis už tuos vasarinius gūsius, piktesnis ir kur kas žvarbesnis. Sėdėjau terasoje, lėtai vakarėjant, susisupus į pledą iki nosies galiuko. Galvojau apie tai, kad vakarai jau…

Ne visi geri dalykai baigiasi kartu su vasara, toli gražu! Gardžios, saldžios avietės deri dar ir rudens pradžioje. Gal ir šoku su šiuo receptu į benuvažiuojantį traukinį, bet šoku drąsiai…

Savaitgalio desertu pagal tradiciją priklausytų dalintis penktadienį – pati šią tradiciją sau (ir jums) sukūriau, pati šiandien ir sulaužysiu. O gal ir ne visai – šiandien mums tikrai prasideda savaitgalis!…

Šį pyragą, kadaise tarp maisto tinklaraštininkų buvusį kone klasika, pradėjau kepti vieną iš pirmųjų. Iškart po to, kai išsiaiškinau, kaip veikia tuometinė mūsų ilgu degtuku užkuriama orkaitė; kai supratau, kuo…

Suskaičiuoti iki dešimt man niekada neveikė taip, kaip rašo knygos ar savipagalbos vadovėliai. Niekad neradau tuose skaičiuose nei ramybės, nei meilės sau ar bent paprasčiausio susitaikymo. Priešingai, skaičiavimas – ar…

Kai granolos stiklainis ištuštėja, ne visada skubu kepti naują partiją. Tai puiki proga savęs ir šeimos paklausinėti, o ko norėtumėt šįryt? O rytojaus pusryčiams? Kas pradžiugintų įprastą antradienį, o kas…

Kaip aš norėčiau kartais sustabdyti laiką. Šią vasarą – ypač. Kad tų ilgų vakarų būtų dar daugiau; kad per juos dar daugiau visko prisvajotume ir dar daugiau sukurtume mažų ir…

Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…

Kaskart tokia pati ir kasmet vis kitokia. Vasara. Ir visi tie pirmi kartai. Pirmosios žemuogės. Ir vėl pirmąkart nusvilę pečiai. Pirma kiaurai permerkusi liūtis. Žinoma, kad netikėta! Pirma per nuogas…

Ledai pusryčiams, pietums, o gal vakarienėms. Kada, jei ne karštą vasarą, galima šitaip kvailioti? O iš tiesų tai – net šiek tiek daugiau nei tiesiog ledai. Kai prieš kelerius metus…

Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…

Jau bent porą kartų tikrai spėjau pasigirti, bet dar vienas kartas turbūt nepamaišys, – mūsų kieme auga braškės! Daržas, juokiamės, tikrai ne mano – tose mažose ant terasos turėklų sukabintose…

Kuo mažesniam kambarėly esi uždarytas, tuo plačiau klajoja mintys. Joriui užmigus, pagavau save naršančią po nuotraukų albumus. Maisto, kelionių, šeimos, namų. Pasvajojau apie laukiančias atostogas (jos tik rudenį, todėl neleidžiu…

Rabarbarų sezonas kasmet labai trumpas (gal net kiek per trumpas) – jei tik užsižiopsosi, žiūrėk, rabarbarų pyrago tais metais ir neteks iškepti. Būtent šitaip man nutiko pernai, todėl šiemet, gavusi…

Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…

Iki Velykų vos pora dienų. Šventinis meniu jau suplanuotas, produktų sąrašai tvarkingai suguldyti į eilutes lipniuose lapeliuose, apsilankymai parduotuvėse numatyti, kepimo formos išrikiuotos, kiaušiniai ir mėlynasis kopūstas paruošti (pagaliau išbandysiu…

Mano pavasaris pilnas citrinų. Nejuokauju; rodos, kasdien kažkur įspaudžiu bent lašą jų sulčių, nutarkuoju saują geltonų žievelių. Vieną po kito verdu saulės spalvos stiklainėlius citrinų kremo. Nenuostabu, kad ir galvodama…

Turiu Velykų tradiciją, tai – ši mielinė pynė. Pirmą kartą ją iškepiau prieš penkerius metus, ir nuo tada kepu kiekvienais metais. Dažniausiai – Velykų rytą, nes švieži mieliniai kepiniai patys…

„Desertų nebevalgau“, – kraštutinumas, į kurį smagiai puldavau prieš kokius dešimt ar net prieš penkerius metus. Nuo pirmadienio, nuo gimtadienio arba nuo pirmos mėnesio dienos; nelygu kada nuspręsdavau, kad laikas…

Turbūt tik visiški pakvaišėliai, sugalvoję susisluoksniuoti tiramisu, pradėtų nuo miltų sijojimo ir biskvitinių „pirštelių“ kepimo. Bet aš tokių pakvaišėlių pažįstu; neabejoju, kad pažįstate ir jūs. Beje… labas! O kodėl gi…