morkos

O jei savaitgalio desertas būtų nesaldus? Nors šie krekeriai būtų puikūs bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis, savaitgaliams jie tinka tiesiog idealiai. Ilgesniems vakarams prie gero filmo arba dar ilgesniems pasivaikščiojimams gamtoje…

Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…

Truputį bijau tai ištarti garsiai – man pabodo avižinė košė. Visada tikėjau ir tikinau kitus (visų pirma savo vyrą, kuriam teko lemtis kas rytą ją valgyti su manimi), kad avižinė…

Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…

Man atrodo, kad kartais žmonės labai neteisingai įsivaizduoja maisto tinklaraštininkų kasdienybę. Jie galvoja, kad maisto tinklaraštininkas tikrai kasdien gamina ir valgo kažką įdomaus, netikėto, neragauto, nuostabaus. Dar jie galvoja, kad…

Kai namuose nuo ryto lig vakaro žybsi šventinės lemputės. Kai viena po kitos skamba užliūliuojančios Kalėdų melodijos. Kai mintyse nepaliaujamai sukasi mintys apie artėjančias šventes, dovanas ir jų pakavimo popierių,…

Laikais, kai visi ieško modernių virtuvės spalvų, aš be proto pasiilgstu… mamos virtuvės. Paprastos, neįmantrios, dažnai nebrangios ir neprabangios, bet – kokie gardūs tie nostalgiški vaikystės skoniai! Mano mama puikiai…

Pasaulis sukasi beprotišku tempu. Kažkuriuo momentu, bandydami jį pasivyti, pardavėme sielas greičiui: greitas maistas, greita mada, greiti santykiai. Kelias tarp Lietuvos ir JAV tapo labai greitas, tuo tarpu kelias tarp…

Tinklaraščiai, socialiniai tinklai – tai tikrovės iliuzija, masinanti savo ryškiomis spalvomis ir nuotaikomis. Tai – dailūs paveikslėliai, už kurių slepiasi ta eilinė realybė, neaplenkianti nei vieno iš mūsų. Rutina, dulkės,…

Nuo pat ryto visą dieną sninga, didelėmis ir baltomis snaigėmis, lyg būtų pats žiemos vidurys. Bet.. Ar jaučiate? Paskutinės žiemos dienos. Teliko dar gera savaitė ir viskas, ir pagaliau pavasaris!…

Dažniausiai kalbama apie taip, kaip laikas bėga, todėl tikriausiai būsiu visai nepopuliari prisipažinusi, kad mūsų namuose sausis buvo labai… lėtas. Kalėdos atrodo kaip tolimas prisiminimas, tik vis dar žydinti puansetija…

Joriui jau beveik penki mėnesiai. Nors per tą laiką buvo momentų, kai laikas ėjo labai lėtai, dabar, žvilgtelėjus atgal, atrodo, kad tie mėnesiai prašuoliavo akimirksniu. Pastarosios savaitės ypač turiningos, nes…

Grikiai! Grikiai. Grikiai… Tą anekdotą žino tikrai visi. Gal dėl to, kai prieš dvejus metus į darbą kasdien atkeliaudavau su pietų dėžute, pilna grikių, man labai sunkiai sekėsi įtikinti kolegas,…

Nors silkę labai mėgstu, net patikrinau – „Saulėtoje virtuvėje“ yra vos vienas receptas su silke, publikuotas gūdžiais 2009-aisiais. Tarp kitko, tas receptas tikrai labai geras, kaip dabar prisimenu – pirmąkart…

Pirmąją gruodžio dieną aš jau visa galva pasinėrusi į Kalėdas. Namuose mišku kvepia papuošta eglutė, iš orkaitės visai neseniai ištrauktos skardos su antra meduolių partija, jau apgalvotos ir ruošiamos mažos…

Tai turėjo būti itališki bulvių virtinukai gnocchi, bet tą dieną itališka dvasia mūsų namus lyg tyčia aplenkė. Viskas prasidėjo nuo to, kad susivėlinau ir apie pietus pradėjau galvoti tada, kai…

Džiaugiuosi visomis knygomis, su kuriomis dirbau, dirbu ar dar tik dirbsiu. Didžiuojuosi jų autoriais ir vertinu galimybę kiekvieną jų pažinti. Jie – nuostabūs žmonės. Jie yra tie, kurie rašo knygas,…

Ar aš kada pasakojau apie savo pūkelių rinkimo maniją? Daugeliui tikrai taip. O jei ne, apie ją kuo išsamiausiai galėtų papasakoti mano vyras, kartais pavartydamas akis, kartais sugrieždamas dantimis, o…

Kai per Pusryčių knygos pristatymą R. manęs paklausė, kokį įsimintiną skonį parsivežiau iš paskutinės kelionės po Kiprą, man nereikėjo ilgai galvoti – atsakymą žinojau akimirksniu. Tas skonis turi vardą –…

Nepatinka man toks pavasaris. Sniegas, šaltis, o be pirštinių – nė žingsnio. Julė sakė, kad reikia žiūrėti ne į sniegą, o aukštyn, į dangų, kur šviečia saulė. Bet aš, matyt,…