sausainiai

Labas, mano vardas Asta. Turiu daug silpnybių, o vienos iš didesnių – marcipanas ir šie sausainiai. Nejuokauju, tikrai. Atradau juos ir pradėjau kepti dar tada, kai marcipaną tekdavo gaminti pačiai…

Kai pažiūri, lyg sniego gniūžtės! Paragavus – lyg burnoje tirpstantys šokoladainio kąsneliai. O iš tiesų, tiesiog tobuli sausainiai: minkšti, drėgni, purūs, sodriai šokoladiniai, su traškia miltelinio cukraus plutele, suskilusia ir…

Lygiai mėnuo iki Kalėdų ir aš pagaliau pradedu jausti, kad visas šis mano šventinis svaičiojimas, prasidėjęs dar spalį, galiausiai tampa visiškai teisėtas ir normalus. Surepetavusi keletą šventinių pyragų ir tortų,…

Ruduo gali būti skirtas kam tik norit, bet savaitgaliais – lai būna jis skirtas knygoms, arbatai ir sausainiams. Panašu, kad šįkart man pavyko suderinti visus tris. Laimė! Kai savaitės viduryje…

Nieko negaliu su savimi padaryt: „kreminis sūris“ mano galvoje visad nuskamba kaip „sūrio tortas“, šypt. Taip ir šįkart, – šįkart jis KARAMELINIS! Nes tortų niekad nebūna per daug. Nes save…

Paruošiau desertą stiklainėliuose; užsukę juos sandariu dangteliu, galėtumėt įsimesti net į kuprinę. Ir keliauti. Į pievą, į pikniką, į pasimatymą. Stiklainėliuose saugiai uždaryti desertai tiesiog sutverti mažoms kelionėms ir nuotykiams.…

Avižiniai sausainiai – kaip ir biskočiai ar mielinės bandelės, – ar gali jų būti per daug? Tik ne mūsų namuose. Kaip jau juokavau ne kartą, mūsų namų karantino taisyklės paprastos…

Ne viskas gyvenime yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Biskočiai, kieti it akmenukai, kai paragauji – nuostabiai skanūs džiūvėsiai. Tokios tos kavos pertraukėlės mūsų namuose. Visad saldžios. Norėčiau truputį…

Ar kada žiūrėjot į manų kruopų stiklainėlį, sukdami galvą, o ką gi dar – apart tos saldžios manų košės iš vaikystės – būtų galima su jomis nuveikti? Galima! Pavyzdžiui, iškepti…

Saldūs, šiek tiek lipnūs ir klampūs, šiek tiek traškūs ir tikrai labai charizmatiški – štai tokie yra prancūziški skanėstai, vadinami florentinais. Sako, jų rastumėte kiekvienoje Prancūzijos kepyklėlėje; prie puodelio juodos…

Jei pasirodys, kad šis receptas kažkur lyg ir girdėtas, neklystat – tai mano mylimiausių avižinių sausainių receptas. Mylimiausi jie yra jau gerus šešerius metus. Receptas neįtikėtinai paprastas, rezultatas – neįtikėtinai…

Kai miestai pavirsta Kalėdų miestais. Sausainiai – meduoliais. Šypsenos – Kalėdų ir gerumo šypsenomis, o svajonės ir lūkesčiai – Kalėdų stebuklais. Kai dienos skaičiuojamos iki Kalėdų ryto, kai vakarai ima…

Kad ir kokie gardūs būtų pasaulio skoniai, kuriuos ištiestomis rankomis ir susižavėjusiomis akimis įsileidžiame į savo namus, – sviestu kvepiantys kruasanai, burnoje tirpstančios kanelės, sodraus skonio šokoladainis (angl. brownie) ar…

Kaip aš norėčiau kartais sustabdyti laiką. Šią vasarą – ypač. Kad tų ilgų vakarų būtų dar daugiau; kad per juos dar daugiau visko prisvajotume ir dar daugiau sukurtume mažų ir…

Kaip dainuojama vienoje populiarioje dainoje – „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – aš pati būtent taip ir manau. Gimiau pakankamai vėlai, kad „Černobylio“ serialo dienų…

Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…

Pabudau kaip niekad anksti, o gal nė dorai nemiegojau. Jaudulys. Išgeriu paskutinius gurkšnius kavos ir už kelių minučių išvažiuosime į pirmąją savo mugę. Jis sukalė gražiausią stendą-namelį, o aš į…

Suskaičiavau, kad kepu juos jau aštuonerius metus iš eilės. Tai kaip tuomet kitaip galėčiau vadinti? Tik skaniausiais kalėdiniais meduoliais. Turime tradiciją pirmąją meduolių partiją iškepti dar gerokai prieš šventes, pavyzdžiui,…

Tą savaitę tarp Kalėdų ar Naujųjų mintyse, lyg koks filmas, sukasi praėjusių metų prisiminimai ir ateinančių pasižadėjimai sau. Kartais nubrauki ašarą, kartais darkart iš naujo sukrykšti iš begalinio džiaugsmo –…

Mūsų 33 valandų trukmės pabėgimas į Kopenhagą buvo… netikėtas. Kaip ir daugelį dalykų gyvenime, šį planą sukurpėme beveik ekspromtu. Penkiolika metų kartu – juk ne juokas, reikėtų tai paminėti, o…