Keliesi šeštą valandą ir keturiasdešimt penkios minutės, dar penkias minutes bandai save įkvėpti – „aš noriu šokt iš lovos! Noriu pradėti dieną šią akimirką! Aš nenoriu miego, tikrai pasiutusiai nenoriu…
Ar kada matei saulę šypsantis? Dangų verkiant? Vėją šnabždant mieliausius žodžius į ausį tyliai? Ar kada lietei tolimas svajones, kabinai dideliu šaukštu meilę, sriūbčiojai per spalvotą šiaudelį širdį gaivinantį džiaugsmą?…
Lazda turi du galus, girdėjau ne kartą sakant. Ir pati ne kartą sakiau. Nes vis tik teisybė. Tikriausiai kiekvienas gyvenimo siurprizas ar prizas turi ir kitą pusę. Nes gyvenimas nėra…
Niekas ir niekada tavęs neklausia, ar tu jau pasiruošęs. Šešerių ar – jei tau pasisekė – septynerių jau keliauji į mokyklą, nors dar nė nespėjai dorai atsižaisti smėlio dėžėje iki…
Šiandien, žinia, atkeliavo į mūsų kiemus ilgai lauktas ir kviestas Pavasaris. Na, gerai, gal ne į kiemus – bet bent jau į kalendorių tai tikrai. Ir dar žinia, kad kaip…
Šiandien nebus ilgų įžangų. Nei paplepėjimų apie orą, nei gilių gyvenimo prasmės ieškojimų. Kažkas pavogė iš manęs visas mintis ir paliko su tuštuma ten, kur žodžiai turėtų virsti rišliais sakiniais.…
Gerai, o dabar truputį atsipūskim nuo to truputį beprotiško Kalėdų laukimo. Laukimo, kuris aiškiai užvaldęs paskutinius saulėtos virtuvės įrašus ir tiesiog nebetelpa žodžiuose, sakiniuose, pastraipose… Kalėdos bus. Tikrai bus, bet…
Išduosiu vieną didelę paslaptį. Kartais aš tingiu gaminti. Taip taip, kad šiaip tingiu – jokia čia naujiena. Tačiau gaminti kartais lygiai taip pat nekyla rankos, kaip kad ir imti į…
Pilkšvi rytai. Šaltos grindys. Užsimiegojusios akys ir pikti žvilgsniai į žadintuvą, dažniausiai pirmadieniais ir trečiadieniais. Sunkūs įsikalbinėjimai pradėti naują dieną ir sveikinimai sau, pagaliau plačiai atmerkus akis. Mano rytai paprasti,…
Kartais būna, kad rudenį cukinijos susimoko prieš tave. Jų tiek daug, o tu tik viena (-s). Nei bėgt, nei rėkt, tik žiūrėt akis į akį ir mikliai sukti galvą, ką…
Kartais trumpos penkiolika minučių gali tapti tikra palaima širdžiai – kai nusprendi vis tik ryte pasilepinti šiltais patalais dar keliomis minutėmis ilgiau ir palaimingai užmerki akis. O kartais penkiolika minučių…
Toks mano gyvenimas. Truputį pamišęs, truputį sustingęs. Rytai, prasidedantys anksčiau nei norisi, ir dienos, prabėgančios truputį per greitai. Šypsenos, sušildančios širdį, ir apkabinimai, dovanojantys trumputes žavesio akimirkas. Toks mano gyvenimas…
Niekas nesiūlo laimės su 30 proc. nuolaida. Ar dviejų draugysčių už vienos kainą. Tiesa, kartais bėdų po vieną nedalina, bet tokios akcijos kažin ar yra ką džiugina. Užtat draugė x…
Ei, visi, vasara atėjo! Su savo džiaugsmais ir galimybėmis, su saulės spinduliais, šiandien jau vis drąsesniais, su vis naujais spalvingais žiedais gėlių darželyje ir su dideliu krepšių gražių, svajingų planų.…
Sulaukusi kelių komentarų, leidusių suprasti, kad galbūt suklaidinau žmones, puolu taisytis – ne, deja, aš tikrai neturiu naujos virtuvės. Turiu tik naujas virtuvės grindis, kad ir kaip norėčiau, jog būtų…
Būna naktų lyg tyčia, kai atsigulęs į lovą spėji suskaičiuoti du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris avytes, tada pameti skaičių, o galiausiai susitaikai su mintimi – tiesiog žinai, jauti –…
Skonis: 9/10. Į duris beldžiantis žiemai, paskutinę rudens dieną siūlau pavasariškai gaivų apkepą… 🙂 Labai lengvas, labai švelnaus skonio apkepas daržovių mėgėjams. Man – kadangi aš vieną iš jų, tų…
Skonis: 9,5/10. Šį receptą išsisaugojus savo begaliniuose ir niekad nesibaigiančiuose favorituose esu jau seniai, labai seniai… Tačiau visuomet atsiranda “stabdžių” – tai laiko per mažai, tai cukiniją reikia būtinai jau…
Skonis: 9,5/10. Ką aš galiu pasakyti? Juk tai bulvės… O aš bulves mėgstu. Štai ir pasireiškia vertinimo subjektyvumas 🙂 Kita vertus, šis subjektyvumas kiek įmanoma objektyvus, nes sutiktas šis patiekalas…
Skonis: 9,5/10. Man labai įdomu, ar kas patikės, jei pasakysiu, jog šis patiekas skanus lygiai tiek pat, kiek nefotogeniškas? 🙂 Patikėti verta, nes tai tikrai tiesa. Ir trumpa ir aiški…