Pomidorų, sūrio ir kumpio galetė
Kiekvieną rytą 5:45 suskamba mano žadintuvas. Pirmasis. Abejoju, ar aš jį bent jau išgirstu, bet, matyt, kažkaip intuityviai išjungiu ir krentu atgal į miegų karalystę. Lygiai po 15 minučių, 6:00,…
Kiekvieną rytą 5:45 suskamba mano žadintuvas. Pirmasis. Abejoju, ar aš jį bent jau išgirstu, bet, matyt, kažkaip intuityviai išjungiu ir krentu atgal į miegų karalystę. Lygiai po 15 minučių, 6:00,…
Užsimetus ant pečių megstuką, lėtai siurbčioju arbatą. Tylu. Ramu ir tuščia. Už lango gatve važiuojantis motoroleris visomis jėgomis paspaudžia garso signalą, ir krūpteliu. Padedu knygą į šalį, susižvejoju arbatoje paskendusią…
Vienos dienos praeina akimirksniu, kitos slenka lyg metai. Vieni penktadieniai ateina greitai, kiti – po savaitės, trukusios pusmetį. Būna dienų, kai iš lūpų išsprūsta tik bambesiai ir nepasitenkinimai; būna priešingų…
Nebesuprantu, kas daros. Čia neparašiau nė žodžio jau be poros minučių dvi savaites. Nieko negaminau ne trumpiau. Įkeliu į virtuvę koją kelioms minutėms. Pasiruošiu puodelį arbatos, susitepu porą sumuštinių. Arba…
Atėjus vasarai, visi atidarome savo „Vasaros sezoną” ir į savo kasdienybę įsileidžiame šiek tiek kitokį gyvenimo ritmą, truputį kitus įpročius. Valgome daugiau vaisių ir daržovių, ruošiame šaltus gaiviuosius gėrimus, rūpinamės…
Kai vieną dieną supranti, kad kasdienybė ima pabosti, kad spalvos aplink pradeda blukti ir kad gyvenimas ima rodytis ne toks nuostabus, koks jis iš tiesų yra, kai suvoki, kad verkiant…
Pasakysiu paslaptį. Greito maisto restoranuose aš – dažnas svečias. Nors valgau ten ypač retai, bet dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų sėdėjau prie greitojo maisto restorano staliukų ir…
„Na, Asta, ir apsimelavai…” – šypsojosi man namiškiai baltą Velykų popietę, kalbėdami apie pirmąjį Merkio šamą pristatantį įrašą. Kas, ką, kodėl?… ” Juk jau esi ragavus šamo, nebuvo tikrai tai…
Kaip ne kaip, artėja pavasaris. Nesvarbu, kad šalta, žvarbu ir balta – vis tiek, labai pasistengęs, gali jį pajausti. Nes rytai šviesesni ir vakarai ilgesni. Nes už lango vis dažniau…
Nes už lango balta ir šalta. Nes vakarais norisi įsisupti į šiltą pledą ir šildyti rankas, apsikabinus dar vieną puodelį arbatos su medumi. Nes pagaliau dabar jau tikrai atėjo žiema.…
Aš norėčiau tau tiek visko pasakyti. Papasakoti ir išsipasakoti. Pasidžiaugti. Pasiguosti. Norėčiau tiek daug visko paklausti. Kas? Kada? Kodėl?… Norėčiau paliesti tave bent pirštų galiukais. Ištiesti rankas ir paskęsti tavo…
Tai štai ką reiškia būti suaugusiam. Darbe sėdėti nuo pusės devynių iki pusės šešių. Per visą vasarą nespėti nuvažiuoti prie lietuviško pajūrio ir pasidžiaugti ledinėm bangom. Visiškai neįdegti (nes nuo…
Visiems seniai yra žinoma tiesa, kad virtuvę aš labai myliu. Gaminti, kepti, maišyti, plakti, pasislėpti miltų debesyje, paskęsti cinamono bei vanilės kvapuose… Virš viryklės mojuoti šaukštu lyg burtų lazdele ir…
Nesu didelė sriubų gerbėja. Palyginti retai jas valgau, o dar rečiau – verdu pati. Žinau, kad tai visiškai nieko gero, bet pasiteisinti neturiu kuo – geriau išsikepsiu nesaldžių blynelių, pyragą…
Šiandien, žinia, atkeliavo į mūsų kiemus ilgai lauktas ir kviestas Pavasaris. Na, gerai, gal ne į kiemus – bet bent jau į kalendorių tai tikrai. Ir dar žinia, kad kaip…
Tik paklausk gyvenimo patirties turinčio žmogaus, pažiūrėk protingą filmą ar perskaityk prasmingą knygą. Ir visi tau sakys – kiekvienas žmogus skirtingas. Sakys, būk toks, koks esi. Skatins eiti pirmyn iškėlus…
Gerai, o dabar truputį atsipūskim nuo to truputį beprotiško Kalėdų laukimo. Laukimo, kuris aiškiai užvaldęs paskutinius saulėtos virtuvės įrašus ir tiesiog nebetelpa žodžiuose, sakiniuose, pastraipose… Kalėdos bus. Tikrai bus, bet…
Kartais būna, kad rudenį cukinijos susimoko prieš tave. Jų tiek daug, o tu tik viena (-s). Nei bėgt, nei rėkt, tik žiūrėt akis į akį ir mikliai sukti galvą, ką…
Kartais trumpos penkiolika minučių gali tapti tikra palaima širdžiai – kai nusprendi vis tik ryte pasilepinti šiltais patalais dar keliomis minutėmis ilgiau ir palaimingai užmerki akis. O kartais penkiolika minučių…
Toks mano gyvenimas. Truputį pamišęs, truputį sustingęs. Rytai, prasidedantys anksčiau nei norisi, ir dienos, prabėgančios truputį per greitai. Šypsenos, sušildančios širdį, ir apkabinimai, dovanojantys trumputes žavesio akimirkas. Toks mano gyvenimas…