Pusrytinės cukinijų ir kokosų pieno apkepėlės
Džiaugiuosi visomis knygomis, su kuriomis dirbau, dirbu ar dar tik dirbsiu. Didžiuojuosi jų autoriais ir vertinu galimybę kiekvieną jų pažinti. Jie – nuostabūs žmonės. Jie yra tie, kurie rašo knygas,…
Džiaugiuosi visomis knygomis, su kuriomis dirbau, dirbu ar dar tik dirbsiu. Didžiuojuosi jų autoriais ir vertinu galimybę kiekvieną jų pažinti. Jie – nuostabūs žmonės. Jie yra tie, kurie rašo knygas,…
Ar aš kada pasakojau apie savo pūkelių rinkimo maniją? Daugeliui tikrai taip. O jei ne, apie ją kuo išsamiausiai galėtų papasakoti mano vyras, kartais pavartydamas akis, kartais sugrieždamas dantimis, o…
Kiek prisimenu, visada mėgau duoną. O iš visų duonų, juoda buvo ir yra mano mėgstamiausia. Atminty saugau net vieną ypač ryškų prisiminimą – apie vasarą, kai dirbau vietinėje rajono parduotuvėlėje.…
Ar gi ne likimo ironija, kad tada, kai, rodos, norėtum papasakoti tiek daug, visi žodžiai ima ir išsilaksto, o surinkti juos į sklandžius sakinius pasidaro pernelyg sunku? Kartais man būna…
Nors mano atmintį vargiai pavadintum bent pusėtina, kartais iš tolimiausių užkaborių ima ir iškyla koks netikėtas prisiminimas. Štai šiandien kažkodėl prisiminiau paauglystę ir savo tvirtus planus ateityje turėti namą su…
Retkarčiais manęs paklausia, kas nutiko „Saulėtai virtuvei“? Kodėl aš nerašau? Aš gūžteliu pečiais. Nežinau. Kartais taip ateina pabaigos, tyliai ir lėtai. O kartais pasirodo, kad tai tebuvo pauzė, po kurios…
Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi? O kaip…
Persikrausčius į naujuosius mūsų namus, kartais vis dar save nustebinu. Pavyzdžiui, tuo, kad kiekvieną vakarą, po darbų grįžus namo, kad ir kaip vėlu bebūtų ar kad ir kaip pavargusi tądien…
Ir kas galėjo pagalvoti? Išaušus šeštadienio rytui, aš išlipau iš lovos, persiliejau veidą vėsiu vandeniu, dar stiklinę vandens išgėriau, nieko nelaukdama šokau į sportinius batelius ir išbėgau. Pirmąkart po šitiek…
Prieš kelias dienas prisiskyniau šakelių su sukrautais pumpurais, pamerkiau jas į vazą ir pastačiau virtuvėje ant baro, šalia vaisių dubens. Anądien, grįžusi po darbo namo, pamačiau pumpurus jau išsprogusius. Šakelės ima…
Sveikas, pavasari! Pagaliau! Po šitiek tamsių rytų, po tiek šaltų dienų ir tokių storų pilkų debesų… pagaliau tu atėjai, toks šviesus ir saulėtas, toks daug žadantis, toks įkvepiantis ir ryškus.…
Prieš gerą savaitę sulaukiau pasiūlymo ir progos išbandyti dar palyginti naują paslaugą, pavadinimu „Vakarienės prenumerata“. Sulaukusi pilno maišo produktų ir sukrausčiusi juos į šaldytuvo lentynėles, ėmiausi gaminti. Nei planuoti, nei…
Atrodo, paskutinis mano įrašas bus suklaidinęs ne vieną žmogų; sulaukiau ne vieno klausimo, kodėl aš taip jaudinuosi dėl savo amžiaus (ir dar: ar nusprendžiau laikytis dietos ir visiškai atsisakyti saldumynų?).…
Jau kažkada rašiau apie tai, apie ką susimąstau vis dažniau. Apie tai, kad kiekvienos moters gyvenime išaušta ta pragaištinga (o gal tiesiog lemtinga?) diena, kai supranti: viskas jau nebe taip…
„Knygų mugė“ praūžė greičiau nei galėjau tikėtis. Nors praleisti ten visas keturias dienas nuo ryto iki vakaro yra kažkas nerealaus: kartais skauda kojas, o kartais maudžia galvą, kartais ji apsisuka…
„Žinai, tau tikrai reikėtų kažką parašyti į „Saulėtą virtuvę“, nes ten esantis Kalėdų sveikinimas jau atrodo labai nekaip…“, – prieš kelias dienas man pusiau su šypsena išdėstė mano žmogus ir…
Kasmet suprantu, kad man vis sunkiau prabėgusius vienerius metus sutalpinti į kelis žodžius ir net keletą pastraipų. Dvylika mėnesių, kurie paprastai prabėga akimirksniu, savyje sutalpina labai daug. Daug įspūdžių, daug…
Kai prieš kurį laiką užsiminiau apie du didelius savo gyvenimo džiaugsmus, mano žodžiai buvo interpretuoti šiek tiek ne taip, kaip galėjau tikėtis. Nors tikslo klaidinti tikrai neturėjau; gal dėl to,…
Ruduo – tai ilgi vakarai ir šilti megztiniai, arbata su medumi ir geros knygos, saldžiai kvepiantys pyragai ir ilgi pasivaikščiojimai pageltusiais lapais nuklotais takais, kaklą apsivyniojus storiausiu šaliku. Ruduo –…
Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…
