Makaronai su avokadų ir špinatų padažu

Prieš kelias dienas prisiskyniau šakelių su sukrautais pumpurais, pamerkiau jas į vazą ir pastačiau virtuvėje ant baro, šalia vaisių dubens. Anądien, grįžusi po darbo namo, pamačiau pumpurus jau išsprogusius. Šakelės ima nusidažyti gražiais geltonais žiedais, dar diena kita, ir jų geltonumu spindės visa balta mano virtuvė. Atrodo, būtų lyg ir smulkmena, bet tiek daug džiaugsmo joje.

Dabar tas laikas, kai jaučiu – gyvenimas dažosi gražiausiomis spalvomis. Ir ne tik dėl geltonuojančių medžio šakelių mano virtuvėje. Už lango pavasaris, rytai jau šviesūs, o vakarai ilgi. Vakarais, po darbų, grįžtu į išsvajotus mūsų namus, kuriais dar kartais negaliu patikėti. Nors vidury nakties jau užsimerkus rasčiau kelią iki vonios, kartais vidury dienos užklumpa toks netikėtas stiprus suvokimas: ei, čia mūsų. Mūsų namai. Net kai svajonės išsipildo, kartais reikia sau įsižnybti, kad tai suvoktum. Vėl ir vėl, kol tikriausiai vieną dieną aš tuo jau nebesistebėsiu. Nežinau, kada išauš ta diena.

O kai ne namai, tai darbai. Pakankamai intensyvūs, fantastiškai įdomūs, neleidžiantys nuobodžiauti ir liūdėti, vis pamėtėjantys vieną kitą iššūkį. Kartais jų sekundei išsigąstu, kartais juos sapnuoju, bet tada giliai įkvepiu ir surenku save – pakankamai stiprią ir pakankamai drąsią – iš naujo.

Dar yra pavasariški pažadai ir įkvėpimai. Jau kelintą dieną dairausi pro namų langus į visas puses. Ieškau kelio, kuriuo galėčiau bėgti. Nereikalauju iš savęs per daug, užtektų ir poros kilometrų, kad galėčiau save pasveikinti ir savimi pasidžiaugti. Vos palyja, vienoje pusėje kelias šlapias ir panašesnis į molyną, kitoje – siauras ir baisiai duobėtas, balos varžosi dėl didžiausios ir giliausios vardo. Vos saulė išdžiovina kelius, jie tampa dulkių debesimis. Vakar ir šiandien tai dar buvo pasiteisinimai nebėgti, bet rytoj gali būti kitaip.

Ir virtuvė, pavasario spalvomis nusidažiusi virtuvė. Vis sukuosi joje, gamindama tai šį, tai tą. Matomiausioje vietoje prikabintas lapelis man vis primena pažadą sau: „Eat better not less“. Tai ir plaku vaisių kokteilius. Kepu traškius dribsnius pusryčiams. Brinkinu ispaninio šalavijo sėklas. Verdu spelta makaronus ir maišau juos su trintų avokadų ir špinatų padažu, darkart nustebindama save. Net jei tai lengvas ir švelnus gūsis, po truputį permainų vėjus įsileidžiu į savo tobulą baltą virtuvę.

Turiu gerą draugę, su kuria mes mėgstam viena kitai pasiguosti. Pasakojamės vis ieškančios savęs, vis nerandančios, vis norinčios kažko dar daugiau. Randam ir randam kaskart vis kuo pasiskųsti, dėl ko paliūdėti. O bene kiekvieno susitikimo pabaigoje klausiam savęs ir primename vienai kitai: juk iš tiesų beprotiškai laimingos esame. Nuostabiai gražų gyvenimą gyvename.

O dabar, pavasarį, gyvenimas juk kaip niekad gražus. Šviesus, saulėtas, ryškus. Jei to dar nepadarėt, atverkit langus, – įsileiskit vėją ir saulę į namus.

Skonis: 9/10. Kas galėjo patikėti, jog savo virtuvėje atrasiu vietą avokadams? Kas galėjo patikėti, kad man patiks? O pasirodo, kad net labai!  

Sudėtingumas: paprasta kaip dukart du. 

Kur radau? Green Evi

Makaronai su avokadais

Atsispausdinti

Porcijos: 4 Paruošimo laikas: 20 min.

INGREDIENTAI

250 g mėgstamų makaronų (naudojau spelta)
1 avokado
50 g špinatų
1/2 citrinos sulčių
1/2 žaliosios citrinos sulčių
2 skiltelių česnako
druskos, pipirų
saujos vyšninių pomidorų
1 citrinos žievelės

GAMINIMO EIGA

1. Makaronus išvirkite pagal instrukciją ant pakuotės.
2. Avokadus, špinatus, citrinos ir žaliosios citrinos sultis, česnaką, druską ir pipirus susmulkinkite iki vientisos masės.
3. Makaronams išvirus, nupilkite vandenį ir sumaišykite su avokadų mase.
4. Patiekite makaronus šiltus su vyšniniais pomidorais, apibarstę citrinos žievelėmis.