Vasara! Ji įsibėgėja, apsuka galvą, užima kvapą, sujaukia mintis ir primena, kad ir kiek metų mums bebūtų, kaip gera kartais į viską pažvelgti pro rožinius akinius. Kai dangumi ridinėjasi saulė,…
Žodžių junginys „tausojantis režimas“ slepia savyje labai daug išlygų. Gali judėti, tačiau gulėti turėtum daugiau nei judėti. Gali leistis į pasivaikščiojimą, bet turi kelyje išvengti laiptų. Gali valandų valandas būti…
Mūsų namuose tai jau tapo labai įprasta. Su kuo norėtum šįkart? – klausiu aš. Gal su mėlynėm?.., – susimąsto jis. Geraaai, – nutęsiu aš. – Tau su mėlynėm, o aš…
Dar šiek tiek apie sveikesnius pasirinkimus. Aš tikiu, kad naminis tortas visada yra kur kas sveikesnis nei tas, iš parduotuvės. Tikiu, kad keksiukai, kurie kyla jūsų pačių orkaitėje, net į…
Kasdienė ryto dilema – dar 15 minučių miegui ar verčiau 15 minučių sotiems maistingiems pusryčiams – gali būti netikėtai skaudi. Net jei vakare nusiteikimas šimtaprocentinis (atsikelsiu!), ryte rankos gali nevalingai…
Kai vis dar kartais sulaukiau klausimų, kodėl aš neberašau tinklaraščio, nori nenori kyla klausimas – gal tokių, vis įsijungiančių ir patikrinančių, yra daugiau? Galbūt tik aš viena galvoju, kad kai…
Vakarai (kaip ir rytai) ne tik tamsūs, bet ir šalti. Lova ir minkšta antklodė atrodo kaip svajonė, iš kurios kasdien kažkaip (sunkiai) pavyksta save išplėšti. Sakau sau, kad tie šilti…
Temsta vis anksčiau. Kai po darbo važiuoju namo, neretai languose dega šviesos. Kiekvieną vakarą pravažiuoju ir tą namą. Mes beveik kaimynai, čia daug naujakurių; daug tų, kurie dar nespėjo pasikabinti…
Iššokau parašiutu iš keturių kilometrų aukščio. Apsilankiau požiūrio plėtimo seminare. Leidausi į 35 kilometrų žygį pėstute per rudens nuspalvintą Nemuno vingių parką. Vis bandau save atrasti iš naujo: nueituose kilometruose,…
Kaip čia taip yra, klausiu savęs, už žando jausdama maloniai tirpstantį šokolado gabalėlį, kad mintys apie sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos naudą aplanko būtent tokiomis akimirkomis? Pavyzdžiui, kai jau esu…
Džiaugiuosi visomis knygomis, su kuriomis dirbau, dirbu ar dar tik dirbsiu. Didžiuojuosi jų autoriais ir vertinu galimybę kiekvieną jų pažinti. Jie – nuostabūs žmonės. Jie yra tie, kurie rašo knygas,…
Ar aš kada pasakojau apie savo pūkelių rinkimo maniją? Daugeliui tikrai taip. O jei ne, apie ją kuo išsamiausiai galėtų papasakoti mano vyras, kartais pavartydamas akis, kartais sugrieždamas dantimis, o…
Kiek prisimenu, visada mėgau duoną. O iš visų duonų, juoda buvo ir yra mano mėgstamiausia. Atminty saugau net vieną ypač ryškų prisiminimą – apie vasarą, kai dirbau vietinėje rajono parduotuvėlėje.…
Ar gi ne likimo ironija, kad tada, kai, rodos, norėtum papasakoti tiek daug, visi žodžiai ima ir išsilaksto, o surinkti juos į sklandžius sakinius pasidaro pernelyg sunku? Kartais man būna…
Nors mano atmintį vargiai pavadintum bent pusėtina, kartais iš tolimiausių užkaborių ima ir iškyla koks netikėtas prisiminimas. Štai šiandien kažkodėl prisiminiau paauglystę ir savo tvirtus planus ateityje turėti namą su…
Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi? O kaip…
Persikrausčius į naujuosius mūsų namus, kartais vis dar save nustebinu. Pavyzdžiui, tuo, kad kiekvieną vakarą, po darbų grįžus namo, kad ir kaip vėlu bebūtų ar kad ir kaip pavargusi tądien…
Ir kas galėjo pagalvoti? Išaušus šeštadienio rytui, aš išlipau iš lovos, persiliejau veidą vėsiu vandeniu, dar stiklinę vandens išgėriau, nieko nelaukdama šokau į sportinius batelius ir išbėgau. Pirmąkart po šitiek…
Atrodo, paskutinis mano įrašas bus suklaidinęs ne vieną žmogų; sulaukiau ne vieno klausimo, kodėl aš taip jaudinuosi dėl savo amžiaus (ir dar: ar nusprendžiau laikytis dietos ir visiškai atsisakyti saldumynų?).…
Geros dienos prasideda skaniais ir teisingais pusryčiais. Niekam ne paslaptis, kad per dvidešimt septynerius metus mano ryšys su maistu buvo visoks: buvau ir susipykus su juo, ir jį įsimylėjus; buvau…