SALDUMYNAI

Ištiesiu ranką ir pirštų galiukais bandau sugauti dar likusias vasaros akimirkas. Dienas, savaites. (aš niekaip negaliu suprasti (NE iš profesinės pusės), kodėl (kodėl kodėl???) prekybcentriai jau liepos pabaigoje pasipuošia iškabomis…

Nuleisti kojas nuo plataus pasaulio krašto. Suptis ant purių baltų minkštučių debesų lyg ant vaikystės sūpuoklių. Pirštų galiukais atsargiai grybštelėti saulės spindulį, apsisiaubti šilumos skraiste. Ant nosies galiuko pasikabinti didelius…

Man truputį liūdna. Ne, viskas gerai, viskas puiku, bet… ar žiūrėjote šiandien į kalendorių? Aš taip norėčiau keliskart greitai sumirksėt ir atsidurt kažkur kitur ir kiek kitu laiku. Nes jis…

Kokie ledai jūsų mylimiausi? Ar yra tokie, dėl kurių kaušelio galėtumėte vykti į bala žino kaip toli esančią krautuvėlę karštą vasaros popietę? O kur jūs perkate ledus? Keliaujate į ledaines,…

Taip, karšta, aš žinau. Taip, labai karšta. Jau girdėjau, kad sunku net vietoje ramiai išsėdėti, ką bekalbėt apie kažko veikimą. Girdėjau. Kaip ir tai, kad jau pabodo. Kad kasryt pykstiesi…

Vasara… Kažkam tai braškės, kažkam jūra. Kažkam atostogos, o kažkam pats darbymetis. Kažkam vasara – gyvenimo meilė, kažkam – tiesiog laikas, kurį reikia ištverti. Nekartosiu, kaip labai aš myliu vasarą,…

Šiom dienom saulėta virtuvė kaip niekad saulėta. Liepos vidurys ir panelė Vasara pagaliau lepina saulute, šiluma ir bekrašte dangaus mėlyne. Aš myliu štai tokią vasarą. Myliu saulės spindulius, švelniai glostančius…

Pažaiskim. Devynios raidės. Jį mėgsta visi – maži ir dideli. Vieni gali suvalgyti vos trupinėlį, kiti – gal net puskilogramį, tačiau mažai kas jo atsisakytų prie puodelio kavos. Devynios velniškai…

Be nesibaigiančių kalbų ir be ilgų įžangų. Mažasis broliuk, čia tau 🙂 Skonis: 9,5/10. Nerastume mažutėje Lietuvėlėje žmogaus, kuris nežinotų tinginio, ar ne? Ar nebūtų jo ragavęs. O čia šiek…

Baru save už tai, kad nevykdau pažadų (nors anokia čia naujiena, kai pagalvoji?). Nespėju atrinkti gražiausių nuotraukų mūsų kambario sienoms, nespėju iškepti žadėtų sausainių, nespėju susitvarkyti baisingo bardakėlio va aname…

Mano gyvenimas telpa į vienuolika dėžių. Labai didelių ir šiek tiek mažesnių dėžių, į kurias prieš kelias dienas sutalpinau beveik dvidešimt dvejus savo gyvenimo metus. Kiek be proto daug ir…

Kai žemė slysta iš po kojų. Kai pasaulis, kuriame gyvenai šitiek metų, verčias aukštyn kojom. Kai jau pats nebesupranti, kurioje vietoje yra pabaiga, o kurioje – nauja pradžia. Kai širdis…

Kartais būna taip gerai, kad nelieka žodžių išreikšti tam jausmui. Norisi lyg ir šaukti visam pasauliui iš laimės, lyg ir šokinėti lig dangaus, lyg ir pasislėpt nuošaliam kamputy ir… apsiverkt…

Kartais tiesiog labai norisi tikėti. Paprastais dalykais. Ypatingomis akimirkomis. Mažais stebuklais. Netikėtomis staigmenomis. Šviesiu rytojumi. Nuoširdžiomis šypsenomis. Kartais be proto norisi patikėti tuo, kas neįmanoma. Ir įtikinti save, kad tai…

Geeerai. Pakalbėkim atvirai. Aš tikrai norėčiau maitintis absoliučiai sveikai. Nuolatos šaldytuve ir ant virtuvės stalo matyti tik sveikuoliškus apkepus, be riebalų ruoštus daržovių troškinius ir desertus, tik vaisinius ir beveik…

Tyliai slenka laikas, nepalikdamas pėdsakų ir pranykdamas taip, lyg jo niekad nebūtų buvę. Žiemas keičia pavasariai, o net nespėjus jais atsidžiaugt visa širdim, prisiuostyt vyšnių žiedų iki galvos apsvaigimo, į…

Paimsiu baltą lapą popieriaus ir nupiešiu vasarą. Nupiešiu didelę apvalią karštą saulę su spinduliais, storais ir ryškiausiai geltonais. Aplink išbarstyiu kelis mažus debesėlius, švelniai žydrus ir mielus bei tokius draugiškus.…

Mažais žingsneliais galima įveikti ilgiausius kelius, įkopti į aukščiausius kalnus ir pirštų galiukais paliesti minkštus dangaus patalus. Mažais žingsneliais galima pagauti svajonę, laikyti delne ir tikėti, kad ji neišsprūs pro…

Sako, kad mes – niūri tauta. Sako, lietaus šalis, šaltais lietaus lašais apraudojanti kiekvieną nesėkmę, liūdesį ar vargą. O gražios dienos, lyg tie patys lašeliai lietaus – nukrenta žemėn, ištykšta…

Tingėti negarbinga, tingėti negražu, Bet ėmė ir sutingo… Astutė pamažu. Nežinia, ar kaltas pavasaris (o gal – jo nebuvimas), ar nesibaigiantys kalnai darbų darbelių ant stalo ir mintyse. Ar kaltų…