Tortai

Ši vasara buvo nekeptų sūrio tortų vasara! Nesuskaičiuočiau, kiek jų iškepiau iš viso, bet žinau, kad „Saulėtoje virtuvėje“ išsaugojau tris visiškai nuostabius sūrio tortų receptus: braškinį, citrininį, o dabar –…

Vis įsižnybiu sau į ranką. Prieinu prie naujojo plaktuvo – paglostau, įsitikinu, kad tikras. Iš šalies turbūt atrodytų visiškai beprotiškai, bet taip jau yra – kaip saulėtas virtuviukas nuo kūdikystės…

Kas pasikeičia, kai baigi mokyklą? Kai pirmą kartą pasibučiuoji? Kai susirandi darbą, o tuomet – meti jį, nes supranti, ką iš tiesų nori veikti gyvenime? Kas pasikeičia, kai išteki? Kai…

Vasara prasideda ne tada, kai kalendoriuje užbraukiam paskutinę pavasario dieną. Atostogos prasideda anksčiau nei užsegame pilnutėlio lagamino užtrauktuką. O braškių saldumą, sakykit ką norit, dažnai pajaučiam dar prieš perkąsdami sodriai…

Moterys. Labai skirtingos, labai panašios. Stiprios, švelnios, jautrios, mylinčios ir mylimos, protingos, talentingos, kuklios ir drąsios, mielos, atjaučiančios, palaikančios, klausančios ir girdinčios, atkaklios, užsispyrusios, jausmingos ir impulsyvios, kūrybiškos, laisvos, tikros.…

Per dažnai gyvenime mes laukiame progų. Progos trumpam atitrūkti nuo buities ir pailsėti. Progos ligi soties išsimiegoti. Progos pakviesti mylimąjį į pasimatymą. Progos užsivilkti tą pačią gražiausią suknelę. Progos suruošti…

Laikas bėga. Laimė, kad yra dalykų, kurie bent trumpai akimirkai jį lyg ir sustabdo. Vaiko kvietimas sėsti ant grindų ir kartu pažaisti. Šeimos vakarienė prie bendro staltiese nukloto stalo. Nostalgiški…

O tada pakilo vėjas… Šiurkštesnis už tuos vasarinius gūsius, piktesnis ir kur kas žvarbesnis. Sėdėjau terasoje, lėtai vakarėjant, susisupus į pledą iki nosies galiuko. Galvojau apie tai, kad vakarai jau…

Ne visi geri dalykai baigiasi kartu su vasara, toli gražu! Gardžios, saldžios avietės deri dar ir rudens pradžioje. Gal ir šoku su šiuo receptu į benuvažiuojantį traukinį, bet šoku drąsiai…

Kaip dainuojama vienoje populiarioje dainoje – „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – aš pati būtent taip ir manau. Gimiau pakankamai vėlai, kad „Černobylio“ serialo dienų…

Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…

Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…

Kai sugalvojau iškepti cherry velvet cake – vyšninį raudonojo aksomo tortą – iš karto instinktyviai akimis kalendoriuje susiradau vasario keturioliktą. Ar ne puikus būtų desertas Valentino dienai ir (ne visada)…

Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu…

O dabar truputį atsitraukim į šalį nuo to beprotnamio, kuriuo artėjant šventėms pavirto daugelio iš mūsų gyvenimai. Darbai, reikalai, planai, lūkesčiai… Kad ir kaip besistengėm, kad šiemet Kalėdų laukimas būtų…

Nieko nelaukdama apie šį tortą noriu pasakyti du svarbiausius dalykus: 1. Tai tortas, kurį kepiau absoliučiai daugiausiai kartų iš visų kada nors keptų tortų. 2. Tai tortas, kuris patinka visiems.…

Pirmąją gruodžio dieną aš jau visa galva pasinėrusi į Kalėdas. Namuose mišku kvepia papuošta eglutė, iš orkaitės visai neseniai ištrauktos skardos su antra meduolių partija, jau apgalvotos ir ruošiamos mažos…

Gimtadienio dieną sulaukiau viso šūsnies nuostabių sveikinimų. Nuoširdžių, tikrų ir nebanalių linkėjimų. Viena po kitos mane stebino draugės – jų žodžiai krito į širdį, džiugino ir graudino tuo pat metu.…

Ir štai, atėjo. Man tikrai atrodo, kad dar ką tik visi gyvenome Kalėdų laukimu, o šiandien norėdami galėtume skaičiuoti paskutines valandas iki Velykų ryto. Tas pačiu bjauriausiu dažnai tituluojamas laikas…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…