Atrodo, kad viskas buvo tik vakar: begalinis jaudulys, drebančios kojos ir didelės akys, matant pamažu į mano knygos pristatymą besirenkančius žmones. Kaip ir tikėjausi, aš beprotiškai bijojau. Kalbėti, būti dėmesio…

Pasiėmiau šiandien kalendorių ir suskaičiavau dienas. Jų liko visos keturiasdešimt. Taip taip, iki Kalėdų, iki ko gi daugiau; kažin, čia daug ar mažai? Puikiai prisimenu, kad buvo metų, kai tokiu…

Kai įsisiūbuoja ruduo, atrodo, laikas pradeda eiti lėčiau. Ar pastebėjot? Kokie ilgi vakarai, kai norisi tik grįžti į šiltus namus, įsisupti į šiltą chalatą, pariesti kojas su savimi ir sriūbčioti…

Kuo daugiau emocijų – tuo mažiau žodžių. Tai tikra tiesa, dabar jau žinau. Kai prieš daugiau nei penkerius metus sugalvojau „Saulėtos virtuvės“ vardą, nepuoselėjau jokių didelių svajonių. Tiesiog norėjau toliau…

Jei šią akimirką galėčiau būti kur tik noriu, aš… sėdėčiau lėktuve. Šypsočiaus iki ausų, nes skrisčiau, žinoma, atostogauti. Ten, kur šilta: kur nereikia po skėčiais slėptis nuo lietaus ar po…

Prieš kurį laiką mane pasiekė kvietimas dalyvauti viename makaronų gaminimo vakarėlyje. Makaronus aš mėgstu ir pati juos keletą kartų esu gaminusi namuose, tačiau išmokti keleto gudrybių iš tikro italo –…

Oi. Kad jūs žinotumėt. Aš tikrai nesu įpratusi sulaukti tiek daug dėmesio, kiek jo sulaukiau pastarosiomis dienomis. Daug kas juokauja, kad turėčiau nosį kelti aukštyn, o aš tuo tarpu, bandydama…

Prisimenu save prieš kelerius metus: vos tik nujausdama kažką gero, tuoj puldavau apie tai skelbti visam pasauliui. Nors prie tų dalykų būdavo dar tūkstančiai „o”, „bet” ir „gal”. Kai tikėjausi…

Pažadėjau sau, kad šiais metais neleisiu bjurstančiam orui gadinti man nuotaikos; pažadėjau, kad išlaikysiu tą saulę ir vasarą širdyje, kad ir kaip žemai kris temperatūros stulpelis, kad ir kokie siaus…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Ir koks gi ruduo be obuolių. Savaitgalį jų suvalgiau tikriausiai kelias dešimtis. Sėdėjau ant žolės, veidą atsukus į saulę, skaičiau knygą ir valgiau obuolius. Visą savaitgalį. Pasaka, o ne gyvenimas,…

Nenoriu paleisti vasaros. Galvoju apie tai, kai rytą prabundu sužvarbusi, susisupus į anklodę iki nosies galiuko. Galvoju tada, kai vėl netikėtai pasipila lietus, nors dar ką tik švietė saulė ir…

Atsiprašau. Jaučiuos kalta, kad taip ėmiau ir dingau iš savo „Saulėtos virtuvės“. Jaučiuos labai kalta. Guodžiuos tik tuo, kad tikriausiai vis tiek vasarą niekas prie kompiuterių ekranų nesėdi; vietoj to…

Karšta. Beveik tropikai. Darbą iškeitus į ežerą ar jūrą, būtų tobula vasara. Nors ir dabar negaliu skųstis – ypač aš, nuolat svajojanti apie šilumą ir saulę ištisus metus. Tik štai…

Penktą valandą ryto naktis dar maišos su rytu. Kojas iš lovos iškeliu drumzlinoje prieblandoje, o kol stoviu po tai šaltu, tai karštu dušu (prabusti juk kažkaip reikia), tas kambarius gaubęs…

Pamenat, dar visai neseniai rašiau apie užsiveriančias duris ir apie langus, kurių laukiu atsidarant. Apie naujas galimybes ir veiklas, kurias tikiuosi ateisiant. Ką gi, jos atėjo. Atrodo, kad staiga atsidarė…

Mūsų gyvenime šiais metais atsirado šis tas naujo. Mūsų sodybos kieme įsikūrė dvidešimt keturi maži mediniai namukai; namukai, kuriuose gyvena bitės, kartais mūsų meiliai vadinamos bitukais. Aviliai, kuriuose kasdien dūzgia…

Lietuviai tokie, lietuviai anokie. Niūrūs, susiraukę ir burbantys žmonės. Na, nesakykit, juk ne aš viena dažnai girdžiu tokius žodžius? Ypač daug ir dažnai tokių frazių galima išgirsti oro uostuose, grįžtant…

Yra žmonių, kurie mano, jog gaminu ir valgau aš vien saldumynus. Kartais, pamatę mane pirmą kartą, jie atvirai ir labai nuoširdžiai nustemba, nes aš nesu tokia didelė kaip jie įsivaizdavo,…