Kaip jau garsiai, įnirtingai ir baisingai pritariamai linksėdama galva, pasiguodžiau pas Jurgą – kartais (galbūt ir dažniau nei kartais…) sukurptu įžangą man taip pat būna labai sunku. Kartais – būna…

Šaukit garsiai, jei klystu, tačiau kiekviena(s) iš mūsų puikiai žinome, ką reiškia beaugantys kalnai lapelių su laukiančiais receptais, bedidėjančios apimties Word‘o failai su pavadinimu „būtina išbandyti“, galbūt ir sparčiai besikaupiantis…

Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau. –  Ką gi tu matei Mėnuly? – Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, stovi kalnas šokolado. O ledų, o ledų – vos gali paeit…

Ar matėt, kaip gražiai šiandien snigo? Žiema gali būti graži. Bet šįkart ne apie orą, kaip man jau tapo įprasta – pavasario, šilumos, lengvų batelių ir sunkių paltų nebuvimo laukimas…

Tavo svajonės vieną dieną ims ir išsipildys, tyliai šnibžda veidą šildantis saulės spindulėlis. Pagaliau vieną dieną žiema tikrai pasibaigs, viltimi žiba praeivių gatvėje akys. Ateina spalvų, skonių ir kvapų metas…

1. Iki gal 15-16 metų virtuvė man buvo kažkas baisaus, o pirmą kartą nusprendusi iškepti pyragą, suvokiau, kad nemoku įjungti orkaitės. 2. Prieš septynis metus su draugėmis sudarėm rašytinę sutartį…

Tiesiog need for speed, kaip šį pastarųjų dienų gyvenimo tempą aną dieną taikliai pavadino E. (šypt, mirkt 😉 ).  Staiga paroje ėmė trūkti valandų, o valandoje – minučių. Kartais tenka…

Jau nuo pat pirmadienio Skanios savaitės skatina keliauti į Japonijos kvapų, skonių ir… sušių karalystę. Sušių gerbėja aš nesu, todėl jau nuo savaitės pradžios ėmiausi dairytis, spėkit? Taip, japoniško deserto,…

Šiandien taip gražiai snigo. Tokiom didelėm, minkštom, lengvom snaigėm, palengva tupiančiom ant palaidų plaukų, vis dar žieminių paltukų, įraudusių žandų… Man tokios snaigės visada primena Kalėdas, nors ir kaip seniai…

Ryškiems saulės spinduliams nuspalvinus tolimus virtuvės kampelius ir šildant už lango tyliai šypsančius veidus, rodos, štai imsiu, užsimerksiu, ir bus taip lengva patikėti, kad jau pavasaris. Užsimerksiu, ir galėsiu regėti…

Tam, kad pajustume gyvenimo džiaugsmą. Tam, kad galėtume šypsotis lig ausų. Kad sugebėtume mylėti iš visos širdies. Tam, kad suvoktume gerumą žmonių esančių aplink. Ir grožį to, kas čia, greta,…

Op, ir peršokim keletą metų atgal. Į vaikystę. Į tuos laikus, kai terūpėdavo žaislai, kiemo draugai, rožinė cukraus vata, nedidelės smėlio dėžės ir mėlyni kibirėliai, kurie – abrakadabra! – sukurdavo…

Ei, žiemos mylėtojai, ei, sniego garbintojai, ar girdit? Taip taip, ar čia kažkam patinka sniegas? Gal kažkam jo per mažai, o gal yra toli nuklydusių ir saulėje/lietuje jo pasiilgusių? Nagi,…

Be ilgų, kartais beprasmių ir nuobodžių įžangų, be pasakojimų apie vakar, šiandien ar rytoj. Be pažadų, kasdien tūkstančiais raidžių ir kablelių, šauk(š)tukų ir daugtaškių skriejančių į šaltą žiemos dangų ir…

Rytas. Su žadintuvu. O jis, žadintuvas, šiandien ryte nuskambėjo nei anksčiau, nei vėliau, o lygiai… šeštą valandą. Ne daugiau kaip keturios valandos po akimirkos, kai galiausiai pavyko užmigti. O aš…

Dažnai viena bemiegė naktis, niekaip negalint sumerkti akių, gali trukti išsisą amžinybę, kol pagaliau kažkur už lango pasirodo pirmieji šviesos lašeliai. Dažnai savaitės ar net visas mėnesis, skirtas tik sau,…

Mano vardas Asta, man dvidešimt vieni su puse, mano mėgstamiausia spalva violetinė (šiuo metu), ir dar geltona, ir dar žalia. Mano mylimiausias metų laikas yra vasara, geriausia savaitės diena šeštadienis,…

Būna naktų lyg tyčia, kai atsigulęs į lovą spėji suskaičiuoti du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris avytes, tada pameti skaičių, o galiausiai susitaikai su mintimi – tiesiog žinai, jauti –…

Šokoladas. Šo-ko-laaa-dassss… Saldi nuodėmė, tokia viliojanti. Sakykit, ar daug pažįstate žmonių, kurie tikrai nemėgsta šokolado? Gerai, o kiek žinote žmonių, kurie tikrai labai mėgsta šokoladą? Drąsiai spėju, kad skaičiai iškalbingi,…