Rytas. Su žadintuvu.
O jis, žadintuvas, šiandien ryte nuskambėjo nei anksčiau, nei vėliau, o lygiai… šeštą valandą. Ne daugiau kaip keturios valandos po akimirkos, kai galiausiai pavyko užmigti. O aš sąžiningai jį tris kartus perstačiau, kol galiausiai didelėmis pastangomis po šešių penkiolika sugebėjau išlipti iš šiltų patalų į vėsią tamsą. Nejaukią tamsą, kuri manęs tikrai nepasitikdavo tais maloniais atostogų rytais, kai galėdavau palaimingai snausti iki dešimtos, o po to dar valandą vartytis lovoje… mm, tas saldus ilgesys.
Bet įrašas šį kartą – koks netikėtumas – nebus saldus. Parodysiu prieš keletą dienų keptus (ir jau ne kartą keptus) pyragėlius – užkandėlius pagal Neringą, skanius tiek dar šiek tiek šiltus, tiek šaltus. Labai tinkamus tokiems rytams kaip šis – kai visus rytinius ritualus naiviai bandai atlikti per keletą minučių, o blynų kepimams, sumuštinių tepimams ar košių virimams nelieka nė trupinėlio laiko.
Čiumpi tuomet pyragėlį su pomidorais į ranką – krimst krimst – ir slidžiais keliais, klupinėdama ties posūkiais, pamiršus pirštines ir nespėjus šiltai apsivynioti šaliko, dideliais žingsniais bėgi į nelaukiantį autobusą…
Skonis: 9/10. Puikūs, skanūs, paprasti, tik poros minučių reikalaujantys pyragėliai (hm, gal reiktų užvesti naują rubriką „Tinginių maistas“?) 🙂 Atrodo gražiai ir valgosi skaniai (tik nepadauginkit druskos!) – o ko daugiau reikia lengvam užkandžiui?.. 🙂
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? Neringos bloge
Pyragėliai su pomidorais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
6 lakštai sluoksniuotos bemielės tešlos
4 pomidorai
džiovinto baziliko
druskos
GAMINIMO EIGA
Pomidorus supjaustyti griežinėliais. Stikline, maždaug 0,5 cm. didesnio skersmens nei pomidoro griežinėlis, išspausti sluoksniuotos tešlos apskritimus. Ant kiekvieno apskritimo dėti po pomidoro griežinėlį, pabarstyti baziliku ir druska (svarbu nepersistengti ir nepadauginti!). Pyragėlius kepti iki 180 ºC temperatūros įkaitintoje orkaitėje ir kepti, kol gražiai apskrus. Galima papuošti šviežiais baziliko lapeliais.
11 komentarai
kikiki – vakar pamiršau į paskaitas pasiimti pirštines (vis tas naujas paltelis kaltas – senojoj striukėj liko mano kumštinukės), tai taip sušalau, kad neduokdie, neduokdie!!! 🙂
o sluoksniuota tešla, man regisi, turėtų būti kiekvienos virtuvės greitosios pagalbos dėželėj. privaloma 😀
jule, jei tu Ten toli, kur pavasariais jau kvepia, sušalai šitaip smarkiai, tai įsivaizduok, kaip velniškai šalta čia, mūsų autobusuose, brrr… Beje, pirštinių (ir skėčio) pamiršimas namuose man yra toks savas dalykas, kad jau nebestebina 😀
O sluoksniuota tešla yra gėris, ką čia ir bediskutuosi 🙂
Asta, ziemos metu isbandei sia uzkandele! As nedrisciau del vandeningu ir beskoniu pomidoru … nepermirko tesla?
Dziaugiuosi, kad patiko… rekomenduoju isbandyti rudeniop, kai pomidorai kvepia pomidorais ir neturi tiek vandens ir daug “mesos” 😀
Neringa, aš jau bandžiau ir rudenį (ne kartą), ir dabar dar žiemą 😀 Puikus užkandis, man labai patinka 🙂 O pomidorų – aš nežinau iš kur jų mama parnešė – šaldytuve radau visai padorių palyginti, ir viskas pavyko puikiai 😉
…o jei pabandzius po pomidoru “patiesti” mozarellos griezineli? 🙂 Taip ir kvepia Italija….
Dusele, o kodėl gi ne? Manau, kad tai būtų šaunus šiek tiek prabangesnis variantas 🙂
O aš dar darau taip: ant sluoksniuotos tešlos dedu pomidoro gręžinėlį, tuomet ant viršaus smulkiai supjaustyto česnako, sumaišyto su aliejumi. Irgi labai skanu!
O, net neabejoju, kad labai skanu 🙂 Įsiminsiu šią idėją, Egle, ir kitą kartą būtinai išmėginsiu 🙂 Ačiū!
Labai super, dariau per naujaka sita receptuka, buvo suvalgyti pirmiausiai 🙂 aciu… bet as dar dejau gabaliukus rukytos desros ar desreliu gabaliukus… nuostabu ir prie vyno ir prie alaus.
Kriste, čia dėti galima daug ir visko, tobulinimui ribos neapibrėžtos 🙂 Džiugu, kad patiko 🙂
Butinai reikes isbandyti ir paeksperimentuot su kitokiais dar “uzdejimais” 🙂 man kilo klausimas, o ka galima padaryti su teslos likuciais, kur lieka padarius rutuliukus? kazkaip gaila butu ismesti… 🙂