graikiniai riešutai

Labai dažnai maistas nėra tik maistas. Dažnai jis neša žinutę, kuria istorijas. Maistas suartina susėdusius prie bendro stalo. Kuria prisiminimus, perpintus skoniais ir aromatais. Kartais, pasidalinus šokolado gabalėliu, gimsta visą…

Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…

Buvo beprotiškas, beprotiškas sausis. Iš pradžių buvo ilgai lauktos ir naktim net sapnuotos atostogos, o tada… prasidėjo ligų karuselė. Dienos maišėsi su naktimis, laikas slinko stingdančiai lėtai, o kitais kartais…

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Laikas lekia neįsivaizduojamai greitai. Jaučiate? Pirmadienius keičia ketvirtadieniai, o tame viltingame darbų sąraše, kurį susidariau dar sekmadienį, trūksta tiek pliusų… Man truputį ramiau, jei darbo kalendorių laikau užvertusi. Būtų dar…

Oi. Kad jūs žinotumėt. Aš tikrai nesu įpratusi sulaukti tiek daug dėmesio, kiek jo sulaukiau pastarosiomis dienomis. Daug kas juokauja, kad turėčiau nosį kelti aukštyn, o aš tuo tarpu, bandydama…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Gyveno kartą mergaitė, kuri niekad nebuvo kepus lietinių blynų. Jie visada mergaitę kažkuo labai žavėjo: savo trapiu plonumu, apskrudusiais krašteliais, taisyklinga apvalia forma. Tie blynai – gražūs, apvalūs ir auksiniai…

Pagaliau atėjus baltai ir žvarbiai žiemai, mielai nė nosies galiuko nekiščiau iš šiltų namų. Iki saulei pakylant skendėčiau šiltuose pataluose, o vėliau, įsisupus į minkštą chalatą, tipenčiau į virtuvę plikytis…

Kaip ir kasmet, gruodis panašus į beveik nevaldomą stichiją. Nebaigti darbai, planai, pasiruošimas šventėms… viskas vienu metu, lyg koks mažas uraganas. Visos mano užrašų knygelės pilnos: kiek darbų ir darbelių…

Pirmoji mūsų tolima kelionė buvo į Egiptą. Tai buvo pirmoji mano kelionė lėktuvu apskritai, todėl malonaus jaudulio tikrai netrūko: prieš skrydį negalėjau užmigti, skrydžio metu buvau pasirengusi nufotografuoti kiekvieną debesį,…

Jau seniai “Saulėtoje virtuvėje” nebuvo jokio torto. Buvo sausainių ir pyragų, keksiukų ir keksų, visokiausių gardumynų dailiuose stikliniuose indeliuose ir net gardžių kavų su grietinėlės kalnais… o štai torto tikrai…

Man patinka vasaros. Šiltos ir saulėtos. Spalvingos ir įkvepiančios. Gaila, kad ši tokie trumpa. Kaip ir daugelis, iš tiesų… Laikas visada bėga bent keliais žingsniais greičiau nei mes tikimės. Mano…

Dienos darbe bėga be galo lėtai. Gal dėl to, kad vasara. O gal dėl to, kad tas kalendoriaus lapas prie darbo stalo, kuriame ryškiai rožine spalva buvo sužymėtos atostogų dienos,…

Vėlus ketvirtadienio vakaras. Jauki pižama, minkštas chalatas, į netvarkingą kuodą susukti išsidraikę plaukai. Rankoje – taurė pačio skaniausio šampano be jokios progos, orkaitėje – kepantis pyragas su rabarbarais ir braškėmis.…

Noras kepti keksus mane dažniausiai užklumpa staiga ir netikėtai. Tai – tikrai daugiau taisyklė nei išimtis. Pavyzdžiui, antra valanda popiet. Sėdžiu darbe, palinkus prie kompiuterio ekrano ir atrašinėju kažkam trisdešimt…