grietinė

O jeigu viskas būtų atvirkščiai? Ir jeigu pirmadienis prasidėtų pyragais? Iki Kalėdų liko vos 30 dienų. Laikas, kai viskas staiga tampa kitaip. Visai nejučiomis, lyg burtažodį kas būtų ištaręs, mes…

Kad ir kiek naujų vėjų į mano virtuvę įsisuko ar dar tik įsisuks ateityje, netikiu, kad ateis laikas, kai toje kampinėje baltoje virtuvės spintelėje neliks vietos bulvėms. Kad ir ką…

Ne visi geri dalykai baigiasi kartu su vasara, toli gražu! Gardžios, saldžios avietės deri dar ir rudens pradžioje. Gal ir šoku su šiuo receptu į benuvažiuojantį traukinį, bet šoku drąsiai…

Gal jums ir pasisekė, jei esat tie, kurie nenori valgyti tada, kai karšta, tada, kai sergat, tada, kai esat pervargę, ar tada, kai esat liūdni, susikrimtę, pilni nerimo ar skubėjimo.…

Savaitgalio desertu pagal tradiciją priklausytų dalintis penktadienį – pati šią tradiciją sau (ir jums) sukūriau, pati šiandien ir sulaužysiu. O gal ir ne visai – šiandien mums tikrai prasideda savaitgalis!…

Šį pyragą, kadaise tarp maisto tinklaraštininkų buvusį kone klasika, pradėjau kepti vieną iš pirmųjų. Iškart po to, kai išsiaiškinau, kaip veikia tuometinė mūsų ilgu degtuku užkuriama orkaitė; kai supratau, kuo…

Kai mūsų namuose nuskamba prašymas iškepti „tikrai skanių vaflių“, jau žinau ką įrašyti į pirkinių sąrašą – raugintas pasukas ir riebiausią tikrą grietinę. Visų kitų produktų, kurių prireikia maišant tešlą,…

Nieko nelaukdama apie šį tortą noriu pasakyti du svarbiausius dalykus: 1. Tai tortas, kurį kepiau absoliučiai daugiausiai kartų iš visų kada nors keptų tortų. 2. Tai tortas, kuris patinka visiems.…

Per pastaruosius aštuonerius metus šį receptą į tinklaraštį rašau jau trečią kartą. Taip pat jis užima garbingą puslapį vienoje iš mano receptų knygų. Ir jei paklaustumėte, kodėl ir už ką…

Ką gi dabar veiki per dienas? – klausia manęs sutikti žmonės, tikiu, šiek tiek baltai pavydėdami ilgų saulėtų atostogų. Storėju, – atsakau nuoširdžiai, šiuo žodžiu iš esmės apibendrindama tai, kas…

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…

Šiandien, tūkstantąjį kartą klausydama naujausios mylimiausios dainos, galvoju apie pažadus, kurių eilinį sykį prižarsčiau sau auštant naujų metų rytui. Apie norus, kuriuos jau ne pirmus metus įrašau į tą mažą…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet – po Naujųjų nakties daugelis ėmė kalbėti ir rašyti apie 2014-ųjų pažadus ir planus. Tiesą sakant, man apie juos skaityti labai įdomu – kažkaip……

Keistas tas jausmas: vakar dar buvo saulėtas pavasaris, o šiandien – vėl skruostus ir nosį kandanti žiema. Gera trumpam pabėgti iš žvarbios mūsų realybės, bet visada gera ir grįžti. Nors…

Toks jau dalykas yra ta likimo ironija: tu be proto mėgsti suktis virtuvėje, o Jis nė velnio nemėgsta valgyti. Taip taip, čia apie mane. Apie merginą, iš kurios likimas nusprendė…

Vaje, kokį skanų tortą valgiau sekmadienį! Nuostabiai skanų. Tokį gerą, kad, pasidavus akimirkos silpnumui, sakiau – viskas, nebekepsiu daugiau tortų, surasiu, kas pagamino šį ir užsisakysiu. Daug ir dažnai, šypt.…

Jau seniai “Saulėtoje virtuvėje” nebuvo jokio torto. Buvo sausainių ir pyragų, keksiukų ir keksų, visokiausių gardumynų dailiuose stikliniuose indeliuose ir net gardžių kavų su grietinėlės kalnais… o štai torto tikrai…

Stebėdama tinklaraščio lankomumo statistiką, įtariu, kad pas daugelį šaldytuvai dar pilni maisto, likusio nuo neseniai praūžusio švenčių maratono. Nežinau, kaip Jūs, bet mes visad prisiruošiam tiek daug maisto, tiek daug……