grietinė

Desertai skirti ne tik savaitgaliams, jie skirti ir ilgiausiems pasaulyje pirmadieniams. Kai po ilgos dienos norisi trumpam sustabdyti laiką: kad pavyktų tyloje giliai įkvėpti, kad rastum galvoje pasimetusią mintį ar…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…

Bulvių armonikėlės, pasaulyje žinomos Hasselback vardu, kilo iš Švedijos – pirmąkart jos buvo patiektos 1940-aisiais to paties pavadinimo („Hasselbacken“) restorane. Atrodytų, paprasčiausia bulvė, bet supjaustyta lyg armonikėlė, iki traškumo apkepta…

Mažiau yra daugiau, – ir vėl kartoju tą niekad nemeluojančią mantrą, maišydama kremą vaniliniam sūrio tortui. Jokių įmantrių ingredientų, jokių burtų ar sunkiai suprantamų žingsnių. Viskas čia labai paprasta: klasikinis…

Būna kepinių, kurie paperka dar prieš paragaujant. Maišoma tešla užburia savo tobula tekstūra, namus pripildę saldūs aromatai neleidžia atsitraukti nuo orkaitės nė per tris žingsnius – stovėjau ir nekantriai trypčiojau,…

Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…

„Sekmadieniai geri tiek, kiek saldūs“, – kažkas sąmoksliškai šnabžda man minčių kamputy. Ir aš, nors dar vakar buvau baisiausiai susipykus su savo kūnu, tiesiu ranką link keksiuko. Jis saldus, velniškai…

Neprisimenu, kada ir kaip atradau grietiniečius – gal jų receptą nužiūrėjau senose mamos receptų knygose, o gal pavadinimą pamačiau kepyklėlėje, užkabintą ant dailiais pyragėliais pripildyto pinto krepšelio. Kad ir kaip…

Mažiau yra daugiau. Savo prieskonių lentynoje šią taisyklę išmokau gana seniai – turiu ne tokią ir didelę dėželę, kurioje telpa viskas, ko man dažniausiai pakanka. Šiuo metu tarp mano mylimiausių…

Kol miškuose ir soduose vis dar noksta uogos, – vis dar truputį vasara, tiesa? Kelias dosnias saujas saldžių aviečių subėriau į grietininių keksiukų tešlą; jei mėgstate labai minkštus, drėgnus, purius…

Tobula pora! Ar žinot, apie ką aš? Apie bulves ir… silkę! Yra dalykų, kurių per daugiau nei dešimt tinklaraščio rašymo metų čia taip ir neišplepėjau – pavyzdžiui, to, kaip mėgstu…

Kas pasikeičia, kai baigi mokyklą? Kai pirmą kartą pasibučiuoji? Kai susirandi darbą, o tuomet – meti jį, nes supranti, ką iš tiesų nori veikti gyvenime? Kas pasikeičia, kai išteki? Kai…

Ketvirtadienis – mažasis savaitgalis, sako žmonės. Nežinau, kiek labai skirtingi nuo kitų savaitės dienų dabar beliko savaitgaliai; galiu tik pasakyti – mes patys labai stengiamės, kad laukti jų norėtųsi. Dėl…

Jei kas nors vis dar galvoja, kad valgau tik saldumynus – netiesa! Jei kas nors spėja, kad šaldytuve esantį kefyrą naudoju tik puriems keksams kepti… na, tai galėtų būti BEVEIK…

Tokių Velykų dar tikrai nebuvo. Toliau nuo artimųjų, toliau nuo šventinio šurmulio ir gardžiomis vaišėmis nukrautų stalų, labai toli nuo išsiilgtų susitikimų ir apsikabinimų. Viskas šiemet kitaip: kitoks pavasaris, kitokios…

Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką…

Kad ir kaip romantiškai, žaviai ir teisingai beskambėtų sezoninės virtuvės idėja, ne vien sezonai už lango padiktuoja tai, kas atsiduria ant mūsų šeimos valgomojo stalo. Kartais tai būna tiesiog giliai…

Skiltelėmis supjaustyti, orkaitėje kepti obuoliai man visada buvo labai gardus užkandis. Pabarsčius cinamonu, pagardinus šaukšteliu riešutų sviesto, ar obuolių puseles prieš kepant pripildžius varškės įdaro jie tampa net daugiau nei…

Norėčiau pasakyti, kad sulig vidurnakčio dūžiais, perkėlusiais į 2020-uosius, staiga tapau ta, kuri: valgo tik sveikai, sportuoja dažnai, miega ligi soties ir gyvena be anei jokios įtampos. Tikslų ir norų,…

Skruzdėlyną – aukštą tešlos lapelių bokštą, suklijuotą medaus sirupu, saldų ir trapų, tirpstantį burnoje – prisimenu iš vaikystės. Bene kiekvienai progai jį kepdavo mano močiutė. Skonį dar, rodos, visa šeima…