grietinėlė

Savaitgalio popietės desertui, o gal tingiems lėtiems pusryčiams – nėra netinkamo laiko saldžiam kruasanų pudingui su šiltu vanilės padažu. Kad ir koks paprastas receptas bebūtų, štai keli dalykai, kuriuos verta…

Kažkas jau keliauja, kažkas dar nekeliauja, tuo tarpu man pačiai atrodo, kad nėra dabar saugesnės vietos už namus. Todėl ir toliau vartau nuotraukų albumus, kartais ilgesingai atsidūstu prie kelionių žemėlapio,…

Savaitgalio rytas. Toks tylus, atrodo galėtum išgirsti krentančią snaigę. Ar vėjo gūsį – per menką, kad sujudintų storomis sniego kepurėmis pasidabinusias pušų šakas. Žvelgdama pro langą į baltą žiemą, kvėpuoju…

Namuose. Čia vyksta patys geriausi dalykai. Juk iš tiesų! Čia kepa pyragai. Vyksta dūkimas ir pagalvių mūšiai, skamba juokas, kartais toks „per žingsnį iki ašarų“. Čia žybsi kalėdinės lemputės. Gimsta…

Didžiausius šokolado gerbėjus esu girdėjusi sakant: būna gyvenime tortai ir būna… ŠOKOLADINIAI TORTAI. Nedaugžodžiausiu, jis išties puikus! Migdolinis datulėmis saldintas pagrindas puikiai dera su puriais kreminio sūrio sluoksniais. Pieniško šokolado…

Anądien sulaukiau pusiau rimtai, pusiau juokais išsakyto pastebėjimo, kad bepigu man tiek desertų paskutiniu metu transliuoti ir savo auditoriją erzinti, – juk yra žmonių, kurie tikrai neturi nei laiko, nei…

Keturiolika dienų iki Kalėdų. Pakalbėkime apie desertus. Taip, taip, dar kartą! Juk desertų, girdėjau kalbant, nebūna per daug. Gali būti, kad pati taip ir kalbėjau, šypt. Net neįsivaizduoju, kaip išsirinksiu…

Ar jau kepėte šiemet meduolių? Pirmuoju sniegu apdovanojęs savaitgalis – pats metas pripildyti namus stebuklingų Kalėdų aromatų. O tuomet… prieš paslėpdami meduolius laukti Kalėdų (ar prieš suvalgydami juos dabar pat!),…

Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…

„Sekmadieniai geri tiek, kiek saldūs“, – kažkas sąmoksliškai šnabžda man minčių kamputy. Ir aš, nors dar vakar buvau baisiausiai susipykus su savo kūnu, tiesiu ranką link keksiuko. Jis saldus, velniškai…

Tyliai juokiuosi, kad mano Kalėdos yra dabar. Pakuoju dėžes – tik ne dovanų, o dideles ir kartonines; ir perrišu jas ne kaspinėliu, o tvirtai klijuoju lipnia juosta. Kraustomės šiais metais…

Nors sveikas protas lyg ir bando man kuždėti, kad Kalėdoms ruoštis dar truputį per anksti, iki švenčių likusias dienas skaičiuoti pradėjau jau spalio viduryje. Tiesa ta, kad net ne pačios…

Nieko negaliu su savimi padaryt: „kreminis sūris“ mano galvoje visad nuskamba kaip „sūrio tortas“, šypt. Taip ir šįkart, – šįkart jis KARAMELINIS! Nes tortų niekad nebūna per daug. Nes save…

Nėra patiekalo, kurio nepagardintų dosnus gabalėlis sviesto, – tikrai esu tą girdėjusi kažkokiame romantiškame prancūziškame filme. Taip pat ir su šia bulvių koše. Sviestas jai tinka ir patinka, bet bus…

Pagaliau. Savaitgalis, per kurį nebėgam tekini, lyg bijotume kažką svarbaus praleisti. Sekmadienis, skirtas buvimui (ir tin-gė-ji-mui!) namuose. Jei vasarą toks laiko švaistymas veltui būtų tiesiog nedovanotinas, rudenį gyvenimas bent truputį…

Tokia jau yra ta silkė: ją mėgsti, jos nemėgsti, arba mėgsti, bet vis tiek kažkodėl valgai tik kartą metuose per Kūčias, šypt. Kuriam variantui priklausot jūs? Aš, akivaizdu, silkę mėgstu.…

Ši vasara buvo nekeptų sūrio tortų vasara! Nesuskaičiuočiau, kiek jų iškepiau iš viso, bet žinau, kad „Saulėtoje virtuvėje“ išsaugojau tris visiškai nuostabius sūrio tortų receptus: braškinį, citrininį, o dabar –…

Vis įsižnybiu sau į ranką. Prieinu prie naujojo plaktuvo – paglostau, įsitikinu, kad tikras. Iš šalies turbūt atrodytų visiškai beprotiškai, bet taip jau yra – kaip saulėtas virtuviukas nuo kūdikystės…

Kas pasikeičia, kai baigi mokyklą? Kai pirmą kartą pasibučiuoji? Kai susirandi darbą, o tuomet – meti jį, nes supranti, ką iš tiesų nori veikti gyvenime? Kas pasikeičia, kai išteki? Kai…

Iš pradžių lėtai, o tuomet jau šuoliais, – vasara įsibėgėjo. Jaučiat? Aš turėjau sąrašą vasarai (tai žinoma, kad turėjau; bent po sąrašą aš turiu viskam). Dar pavasarį, pasauliui porai mėnesių…