imbieras

O tada pakilo vėjas… Šiurkštesnis už tuos vasarinius gūsius, piktesnis ir kur kas žvarbesnis. Sėdėjau terasoje, lėtai vakarėjant, susisupus į pledą iki nosies galiuko. Galvojau apie tai, kad vakarai jau…

Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…

Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu…

Jei man tektų rinktis – tradicijos ar modernūs vėjai – prie Kūčių stalo aš nė nemirktelėjusi pasirinkčiau tradicijas. Neįsivaizduoju jo be močiutės virtų pyragėlių su raudonomis uogomis; be mūsų, šeimos…

Suskaičiavau, kad kepu juos jau aštuonerius metus iš eilės. Tai kaip tuomet kitaip galėčiau vadinti? Tik skaniausiais kalėdiniais meduoliais. Turime tradiciją pirmąją meduolių partiją iškepti dar gerokai prieš šventes, pavyzdžiui,…

Kada prasideda Kalėdos? Ar jau dabar? Kol kiti kelia antakį ar gūžčioja pečiais, aš nepykstu, kad Kalėdų laukimas prasideda taip anksti. Mielai stabteliu prie spalvingų kompozicijų prekybos centruose. Kaskart išėjusi…

Kiekvienais metais be proto laukiu švenčių, tačiau lygiai taip pat lyg koks lengvumas užplūsta, kai jos praeina – pasitikus naujus metus, jaučiuosi gavusi baltą popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ir progą…

Mūsų 33 valandų trukmės pabėgimas į Kopenhagą buvo… netikėtas. Kaip ir daugelį dalykų gyvenime, šį planą sukurpėme beveik ekspromtu. Penkiolika metų kartu – juk ne juokas, reikėtų tai paminėti, o…

Pakalbėkime apie kaukes. Tas, po kuriomis kartais slepiamės. Kartais nekaltai ir nesąmoningai, norėdami save apsaugoti. Pakalbėkime apie fotošopą, kuriuo išmokę pagražinti nuotraukas, stengiamės nufiltruoti ir savo kasdienybę. Apie teatrą, kuriuo…

Myliu Kalėdas. Dabar, kai laukiame jų jau trise, myliu jas dar labiau. Tas stebuklingas laukimas, kuris mano mintis ir širdį paprastai užvaldo vos vakarams tapus kiek ilgesniems, yra toks gražus…

Turiu vieną problemą. Nežinau, ar ją taip galima vadinti, bet – kartais man labai sunku kalbėti apie dalykus, kuriais džiaugiuosi ir didžiuojuosi; apie dalykus, prie kurių ilgai ir nuoširdžiai dirbau;…

Nepuolu priešintis, kai kas nors mane juokais ima ir pavadina Kalėdų elfu. Myliu Kalėdas taip stipriai, kad tikriausiai drąsiai galėčiau juo būti. Juk Kalėdos ir jų laukimas – tie stebuklai,…

Kai prieš kurį laiką užsiminiau apie du didelius savo gyvenimo džiaugsmus, mano žodžiai buvo interpretuoti šiek tiek ne taip, kaip galėjau tikėtis. Nors tikslo klaidinti tikrai neturėjau; gal dėl to,…

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Raudonų ir visų jos atspalvių širdelių aplink nepastebėti pastarosiomis dienomis tiesiog neįmanoma. Einu į parduotuvę, akis įsmeigusi į kilometrinį reikalingų produktų sąrašą, laikomą rankoje, bet vis tiek akių kampučiai mato…

Mūsų virtuvėje, ant spintelės, netoli mano virtuvinių svarstyklių ir didelio stiklinio indo su avižiniais dribsniais, skirtais gardžioms pusryčių košėms, visuomet stovi ir kibirėlis medaus. Gardiname juo kavą ar arbatą, vaikome…

2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek…

Laikas lekia neįsivaizduojamai greitai. Jaučiate? Pirmadienius keičia ketvirtadieniai, o tame viltingame darbų sąraše, kurį susidariau dar sekmadienį, trūksta tiek pliusų… Man truputį ramiau, jei darbo kalendorių laikau užvertusi. Būtų dar…

Pavasaris. Norisi apkabinti jį, įkvėpti giliai į plaučius, įsikibti ir tvirtai laikyti, kad tik neišsprūstų iš rankų. Užsimerkti, atsukti veidą į danguje pakibusią saulę. Sustok, akimirka žavinga – ir jaučiu,…

Pagaliau atėjus baltai ir žvarbiai žiemai, mielai nė nosies galiuko nekiščiau iš šiltų namų. Iki saulei pakylant skendėčiau šiltuose pataluose, o vėliau, įsisupus į minkštą chalatą, tipenčiau į virtuvę plikytis…