kakava

Paskutinėmis savaitėmis Joriui labai patinka skaičiuoti. Tiesą sakant, pažįsta jis dar tik tris skaičius: du, trys ir šeši. Bet tai netrukdo jam su juokingu susikaupimu kažką neaiškaus murmėti vietoje likusių…

Pati negaliu tuo patikėti – aš, ta pati, kuri niekaip nemoka rašyti trumpai ir konkrečiai, kuriai kiekvienas trumpas tekstukas nori nenori virsta bent penkiomis ilgomis pastraipomis – pastarosiomis dienomis mano…

Iki Velykų vos pora dienų. Šventinis meniu jau suplanuotas, produktų sąrašai tvarkingai suguldyti į eilutes lipniuose lapeliuose, apsilankymai parduotuvėse numatyti, kepimo formos išrikiuotos, kiaušiniai ir mėlynasis kopūstas paruošti (pagaliau išbandysiu…

Niekam ne paslaptis: su miltais aš draugauju puikiai, jie sėkmingai telpa į mano subjektyvų subalansuotos mitybos suvokimą. Žinau, kad šiuo klausimu nesu populiari, bet kartais pagaunu save nuoširdžiai abejojančią, ar…

Turiu Velykų tradiciją, tai – ši mielinė pynė. Pirmą kartą ją iškepiau prieš penkerius metus, ir nuo tada kepu kiekvienais metais. Dažniausiai – Velykų rytą, nes švieži mieliniai kepiniai patys…

Kai sugalvojau iškepti cherry velvet cake – vyšninį raudonojo aksomo tortą – iš karto instinktyviai akimis kalendoriuje susiradau vasario keturioliktą. Ar ne puikus būtų desertas Valentino dienai ir (ne visada)…

O dabar truputį atsitraukim į šalį nuo to beprotnamio, kuriuo artėjant šventėms pavirto daugelio iš mūsų gyvenimai. Darbai, reikalai, planai, lūkesčiai… Kad ir kaip besistengėm, kad šiemet Kalėdų laukimas būtų…

Matyti vien juodą ar baltą visada yra paprasčiau: lengva ranka skirstyti į gera ar bloga, nuteisti arba išteisinti, visus matuoti tik pagal savo vertybes ir savo langą į pasaulį. Taip,…

Kiek tik prisimenu, mano mama visada, paklausta, ko norėtų dovanų, ištaria tą patį atsakymą: „vaikai, man tikrai nieko nereikia, jūs patys man esate dovana“. „Taip nebūna!“, – stebėdavausi anksčiau. –…

Ar žinot, kokia apgaulinga yra laiko tėkmė? Kartais jis bėga ir lekia, kartais net negailestingai pralenkia mus pačius. Kartais maloniai arba erzinančiai sulėtėja. O dar kitais kartais sustingsta vienoje akimirkoje,…

Buvau patikėjusi, kad šiais metais pagaliau išmokau mylėti ir darganotą rudenį, ir žvarbią žiemą. Tačiau vos atėjo pirmosios šiltos saule nutviekstos pavasario dienos, supratau – tai tebuvo lašas jūroje. O…

Man patinka Moters diena. Patinka, kad tą dieną gatvės ir namai prisipildo spalvų ir sužydi gėlėmis. Patinka, kad miesto gatvėse, ant šaligatvių ir mažiausiuose skersgatviuose ar aikštelėse vietą randa žmonės…

Temsta vis anksčiau. Kai po darbo važiuoju namo, neretai languose dega šviesos. Kiekvieną vakarą pravažiuoju ir tą namą. Mes beveik kaimynai, čia daug naujakurių; daug tų, kurie dar nespėjo pasikabinti…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…

Prie to priprasti tikriausiai neįmanoma. Vakar pirmąkart į rankas paėmiau savo trečiąją knygą; ir štai vėl tas jausmas – nutvilkantis iki pirštų galiukų. Akimirkai apsukantis galvą ir atimantis amą. Mano…

Kai pagalvoju, mano gyvenime vienas po kito vyksta puikūs dalykai. Pavasaris. Pokyčiai. Pusryčių knyga, kuri jau pasiekė beveik visas prekybos vietas. Ir vakarai ilgesni, o saulė pro debesį apdovanoja vis…

Kaip aš kartais noriu būti Tobula Moteris. Na, žinot. Linksma, sąmojinga, žavinga, protinga, stipri, ryžtinga. Graži, spindinti ir saulėta. Viena iš tų, į kurią pažiūrėjus, jauti paširdžiuose dilgtelint baltą pavydą,…

Dažnai pagalvoju, kad laikas – bene pats didžiausias mūsų turtas. Kad ir kiek žmogus turėtų darbų, reikalų, vaikų ar pramogų, laiko jis vis tiek turi lygiai tiek pat. 24 valandas…

Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…

Kai įsisiūbuoja ruduo, atrodo, laikas pradeda eiti lėčiau. Ar pastebėjot? Kokie ilgi vakarai, kai norisi tik grįžti į šiltus namus, įsisupti į šiltą chalatą, pariesti kojas su savimi ir sriūbčioti…