rikota

Dievinu pavasarį. Dabar už lango – pats gražiausias metų laikas. Vieną rytą prabundi ir supranti, kad per naktį viskas sužaliavo. Kitą rytą suvoki – viskas žydi. Vyšnios. Slyvos. Obelys. Žydi,…

Žadėjau pasakojimą apie savo atostogas, apie kelionę į mažą salelę, nelabai ryškiai matomą žemėlapiuose. Niekada nesvajojau, kad noriu aplankyti ne ką kitą, o būtent Maltą. Seniau ji atrodė labai tolima;…

Kiekvieną rytą 5:45 suskamba mano žadintuvas. Pirmasis. Abejoju, ar aš jį bent jau išgirstu, bet, matyt, kažkaip intuityviai išjungiu ir krentu atgal į miegų karalystę. Lygiai po 15 minučių, 6:00,…

Ar kada matei saulę šypsantis? Dangų verkiant? Vėją šnabždant mieliausius žodžius į ausį tyliai? Ar kada lietei tolimas svajones, kabinai dideliu šaukštu meilę, sriūbčiojai per spalvotą šiaudelį širdį gaivinantį džiaugsmą?…

Viena mano bendradarbė, sėdinti kabinete priešais mane, turinti labai gražius plaukus ir mėgstanti paskęsti jos ausinėse skambančioje muzikoje, šiandien jau antrą ar net trečią kartą manęs paklausė, nutaisiusi mielas akeles…

Lazda turi du galus, girdėjau ne kartą sakant. Ir pati ne kartą sakiau. Nes vis tik teisybė. Tikriausiai kiekvienas gyvenimo siurprizas ar prizas turi ir kitą pusę. Nes gyvenimas nėra…