Japoniškas braškių tortas (angl. Japanese strawberry shortcake) – gardus, lengvas ir vasariškas desertas. Sluoksniuojamas iš ypač purių biskvitų, šviežių braškių ir grietinėlės kremo, Japonijoje jis dažniau ragaujamas ne kaip vasaros,…
Birželis kvepia braškėmis, visada. Saldžiai, nostalgiškai, vasariškai. Nei jei dangus už lango grasina rudeninėmis liūtimis, vasara čia: braškių dubenėlyje, ilgose dienose, gyvybe alsuojančioje gamtoje. Artėjantis savaitgalis atneš progų suvalgyti gabalėlį…
Kovo 11-oji. Ši diena – apie mūsų laisvę. Ne savaime suprantamą, ne duotybę. Apie privilegiją ir dovaną, mums įteiktą ankstesnių kartų. Laisvę gyventi gražius gyvenimus, kurti spalvotą pasaulį, svajoti dideles…
Nenumanau, kiek daug cinamonu kvepiančių obuolinių kepinių reiktų iškepti, kad pavyktų jų atsivalgyti, bet štai ką tikrai žinau: prie visų puikių obuolių pyragų, kuriuos jau kepėte ar dar tik kepsite,…
Sūrio tortai – mano meilė. Sodrūs, švelnūs, kremiški. Vienas gabalėlis, ir apsąla širdis. Ruduo vis dar už lango, o moliūgų sezonas begalinis, tad ir savaitgalio deserto sluoksniuose – ne tik…
Mažiau yra daugiau, – ir vėl kartoju tą niekad nemeluojančią mantrą, maišydama kremą vaniliniam sūrio tortui. Jokių įmantrių ingredientų, jokių burtų ar sunkiai suprantamų žingsnių. Viskas čia labai paprasta: klasikinis…
Vasaros, savaitgalių ir saldžių pasilepinimų niekad nebus per daug! Todėl kol braškių sezonas dar tęsiasi, kol jos dar saldžiai kvepia soduose, – kviečiu išsikepti labai, labai skanų tortą. Jis vasariškas,…
Ėmė ir atėjo. Per vieną dieną, o gal pernakt, kartu su perverstu kalendoriaus lapeliu. Vasara! Pilna saulės ir šiltų jos spindulių, pilna gyvybės, laisvės ir mažų bei didelių planų. Dar…
Namuose. Čia vyksta patys geriausi dalykai. Juk iš tiesų! Čia kepa pyragai. Vyksta dūkimas ir pagalvių mūšiai, skamba juokas, kartais toks „per žingsnį iki ašarų“. Čia žybsi kalėdinės lemputės. Gimsta…
Didžiausius šokolado gerbėjus esu girdėjusi sakant: būna gyvenime tortai ir būna… ŠOKOLADINIAI TORTAI. Nedaugžodžiausiu, jis išties puikus! Migdolinis datulėmis saldintas pagrindas puikiai dera su puriais kreminio sūrio sluoksniais. Pieniško šokolado…
Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…
Nieko negaliu su savimi padaryt: „kreminis sūris“ mano galvoje visad nuskamba kaip „sūrio tortas“, šypt. Taip ir šįkart, – šįkart jis KARAMELINIS! Nes tortų niekad nebūna per daug. Nes save…
Ši vasara buvo nekeptų sūrio tortų vasara! Nesuskaičiuočiau, kiek jų iškepiau iš viso, bet žinau, kad „Saulėtoje virtuvėje“ išsaugojau tris visiškai nuostabius sūrio tortų receptus: braškinį, citrininį, o dabar –…
Vis įsižnybiu sau į ranką. Prieinu prie naujojo plaktuvo – paglostau, įsitikinu, kad tikras. Iš šalies turbūt atrodytų visiškai beprotiškai, bet taip jau yra – kaip saulėtas virtuviukas nuo kūdikystės…
Kas pasikeičia, kai baigi mokyklą? Kai pirmą kartą pasibučiuoji? Kai susirandi darbą, o tuomet – meti jį, nes supranti, ką iš tiesų nori veikti gyvenime? Kas pasikeičia, kai išteki? Kai…
Vasara prasideda ne tada, kai kalendoriuje užbraukiam paskutinę pavasario dieną. Atostogos prasideda anksčiau nei užsegame pilnutėlio lagamino užtrauktuką. O braškių saldumą, sakykit ką norit, dažnai pajaučiam dar prieš perkąsdami sodriai…
Moterys. Labai skirtingos, labai panašios. Stiprios, švelnios, jautrios, mylinčios ir mylimos, protingos, talentingos, kuklios ir drąsios, mielos, atjaučiančios, palaikančios, klausančios ir girdinčios, atkaklios, užsispyrusios, jausmingos ir impulsyvios, kūrybiškos, laisvos, tikros.…
Per dažnai gyvenime mes laukiame progų. Progos trumpam atitrūkti nuo buities ir pailsėti. Progos ligi soties išsimiegoti. Progos pakviesti mylimąjį į pasimatymą. Progos užsivilkti tą pačią gražiausią suknelę. Progos suruošti…
Laikas bėga. Laimė, kad yra dalykų, kurie bent trumpai akimirkai jį lyg ir sustabdo. Vaiko kvietimas sėsti ant grindų ir kartu pažaisti. Šeimos vakarienė prie bendro staltiese nukloto stalo. Nostalgiški…
O tada pakilo vėjas… Šiurkštesnis už tuos vasarinius gūsius, piktesnis ir kur kas žvarbesnis. Sėdėjau terasoje, lėtai vakarėjant, susisupus į pledą iki nosies galiuko. Galvojau apie tai, kad vakarai jau…