varškė

Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…

Prie to priprasti tikriausiai neįmanoma. Vakar pirmąkart į rankas paėmiau savo trečiąją knygą; ir štai vėl tas jausmas – nutvilkantis iki pirštų galiukų. Akimirkai apsukantis galvą ir atimantis amą. Mano…

Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…

Pažadėjau sau, kad šiais metais neleisiu bjurstančiam orui gadinti man nuotaikos; pažadėjau, kad išlaikysiu tą saulę ir vasarą širdyje, kad ir kaip žemai kris temperatūros stulpelis, kad ir kokie siaus…

Ir koks gi ruduo be obuolių. Savaitgalį jų suvalgiau tikriausiai kelias dešimtis. Sėdėjau ant žolės, veidą atsukus į saulę, skaičiau knygą ir valgiau obuolius. Visą savaitgalį. Pasaka, o ne gyvenimas,…

Tai, kaip greitai praeina lauktos šventės, tik primena vieną tiesą: laikas bėga beprotiškai greitai. Buvo atostogos. Buvo Šv. Velykos. Bet ėjo ir praėjo, o šiandien vėl nauja diena, nauja darbo…

Keliauti yra beprotiškai gera. Atitrūkti nuo žemės, nuo realybės, nuo darbų, pakilti virš debesų. O grįžti namo ir po varginančio, žaibais nutvieksto skrydžio griūti į savo lovą… taip pat gera.…

Buvo laikas, kai nė dienos negalėjau įsivaizduoti be varškės. Vienos pačios ar jos produktų. Kai galvodavau, ką čia skanaus pagaminti pietums, kai ieškodavau receptų, dažniausiai mano pagrindinis raktažodis būdavo būtent…

Šventės buvo saldžios ir sočios, o dabar, suvalgę visus patiekalų, užkandžių ir desertų likučius, galime grįžti į įprastą gyvenimo ritmą – darbe, namuose ir virtuvėse. Paskutinę gruodžio savaitę pripildyti šaldytuvą…

 Apčy. Apčy. Šniurkšt. Apčy. Ech, tas ruduo… ta žiema, kuri čia pat, už kampo. Ir.. o kur mano nosinaitės? Apčy. Visi tie čiauduliai ir nosinių kalnai, ir skaudanti galva, ir…

Man visada patiko tie visi gal kiek banalūs amerikietiški filmai apie šeimą, apie meilę, apie švenčių laukimą. Apie Kalėdas. Tuose filmuose tokios gražios spalvos, tokios plačios šypsenos, o juokas –…

Toks jau dalykas yra ta likimo ironija: tu be proto mėgsti suktis virtuvėje, o Jis nė velnio nemėgsta valgyti. Taip taip, čia apie mane. Apie merginą, iš kurios likimas nusprendė…

Tyliai, nebyliai, pamažu. Ateina ruduo. Sakau, matyt, suaugau. Anksčiau atsisveikinimas su vasara man reiškė tik liūdesius, rudenines depresijas ir gerų dalykų pabaigą. O dabar taip nėra. Dabar, suprantu, viskas tęsiasi.…

Gal ir nėra čia kuo girtis, bet taip jau yra – picą valgau pakankamai dažnai. Mat neretai, nusprendus pavalgyti kur nors mieste, kažkaip vėl atsiduriame tokioje vietoje, kur meniu atskiras…

Užsimetus ant pečių megstuką, lėtai siurbčioju arbatą. Tylu. Ramu ir tuščia. Už lango gatve važiuojantis motoroleris visomis jėgomis paspaudžia garso signalą, ir krūpteliu. Padedu knygą į šalį, susižvejoju arbatoje paskendusią…

Nemėgstu savo gimtadienių. Mielai išbraukčiau tą dieną iš kalendoriaus lapelių ir ramiai sau gyvenčiau; gaila tik truputį, kad praleisčiau progą iškepti kokius tris tortus ir susirinkti linkėjimus, dovanas bei apkabinimus.…

Tikriausiai visi mėgsta varškės apkepą. Ar jūs dar mažas vaikas, ar jau seniai subrendęs ir suaugęs – gabalėlio varškės apkepo neatsisako niekas. Tai toks… truputį nostalgiškas patiekalas pačia geriausia prasme.…

Pyragui iškepti kartais reikia pusantros valandos, o kartais pakanka vos keturiasdešimt ir penkių minučių. Yra ir tokių – tų, kepamų puodeliuose mikrobangų krosnelėse – kurie sėkmingai iškepa vos per tris…

Vasara. Jau. Tikrai. Kelis kartus lėtai sumirksiu akimis ir vėl žiūriu tiesiai į kalendorių. O čia – atverstas birželio puslapis. Maža to, žymeklis jau ant birželio šeštos dienos (o tuoj…

„Kai mums liūdna, Ji paguodžia be žodžių. Kai džiaugiamės, be išlygų džiaugiasi mūsų laime kartu. Kai mes bijome, Ji palaiko. Kai pasimetame painiame gyvenimo kelyje, Ji visada padeda. Ji myli.…