Asta

Tai šen, tai ten vis išgirstu atodūsį: „Na va, jau baigiasi vasara…”. Suirztu ir, jei tik turiu progą, lepteliu: „Juk dar nė neįpusėjo rugpjūtis!”. Ir kai vis išgirstu besiskundžiant pastarosiomis…

Šiuos ledus gaminau jau senokai, prieš keletą mėnesių. Buvo pavasaris, pro virtuvės langus krito pirmieji nedrąsūs saulės spinduliai. Išsitraukusi labai seną ir gerokai apdulkėjusią vaflių keptuvę, maišiau jiems tešlą ir…

Labai mėgstu lašišą. Nevalgau jos kasdien, tačiau artėjant kokiai nors šventei, progai ar pasisėdėjimui, į pirkinių krepšelį dedu ir ją, dažniausiai – porą pakuočių rūkytos lašišos. Neprisimenu tokio stebuklo, kad…

Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…

Vos tik orai atšyla, mūsų gyvenimo ritmas pasikeičia iš esmės. Greitesnis, įdomesnis ir saldesnis – štai koks tampa mūsų šeimos gyvenimas, mūsų pavasario ir vasaros dienos. Bityne prasidėjus darbams, siaučia…

Prie to priprasti tikriausiai neįmanoma. Vakar pirmąkart į rankas paėmiau savo trečiąją knygą; ir štai vėl tas jausmas – nutvilkantis iki pirštų galiukų. Akimirkai apsukantis galvą ir atimantis amą. Mano…

Naujajame darbe aš jau daugiau nei mėnesį. Šis skaičius man tik dar kartą primena: ką gi, laikas bėga velniškai greitai. Atrodo, kad tikrai dar visai visai neseniai truputį neramia širdimi…

Nelaukti savaitgalių tiesiog neįmanoma. Ypač, kai jie tokie šilti ir saulėti, lepinantys vasarišku oru, gaiviu plaukus veliančiu vėju ir mėlynu dangumi. Viliojantys galimybe nusispirti batus ir basomis kojomis pajausti kvepiančią…

Kai pagalvoju, šie mano pietūs buvo vienas didelis nuotykis. Visų pirma, penktadienį vos spėjau laiku išbėgti iš darbo, kad reikiamoje vietoje atsiimčiau savo užsakymą iš žaliais lapeliais išmarginto balto „Merkio…

Ar jautėt? Savaitgalį pagaliau atėjo pavasaris. Kuo tikriausias, saulėtas ir šiltas. Šeštadienį vaikščiojau po Kauno dienų mugę, tarp ūkininkų gėrybėmis nukrautų prekystalių, su nuo gardžių pirkinių vis sunkėjančiu krepšiu, ir…

Kai per Pusryčių knygos pristatymą R. manęs paklausė, kokį įsimintiną skonį parsivežiau iš paskutinės kelionės po Kiprą, man nereikėjo ilgai galvoti – atsakymą žinojau akimirksniu. Tas skonis turi vardą –…

Visai neseniai internetinis portalas, paprašęs duoti interviu, uždavė vieną klausimą, ne tokį kaip visi. Priverčiantį stabtelėti ir susimąstyti. Manęs paklausė: ar aš moku džiaugtis smulkmenomis, ar esu išlaikiusi gebėjimą pastebėti…

Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…

Buvau pamiršusi vieną auksinę tiesą – koks gėris yra dvi savaitės atostogų! Kai praeito sekmadienio vakarą pagalvojau, jog tai galėtų būti ir paskutinė mano atostogų diena, mintyse sau tyliai padėkojau…

Kai pagalvoju, mano gyvenime vienas po kito vyksta puikūs dalykai. Pavasaris. Pokyčiai. Pusryčių knyga, kuri jau pasiekė beveik visas prekybos vietas. Ir vakarai ilgesni, o saulė pro debesį apdovanoja vis…

Kaip aš kartais noriu būti Tobula Moteris. Na, žinot. Linksma, sąmojinga, žavinga, protinga, stipri, ryžtinga. Graži, spindinti ir saulėta. Viena iš tų, į kurią pažiūrėjus, jauti paširdžiuose dilgtelint baltą pavydą,…

Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…

Pavasaris! Vakar, plėšdama kalendoriaus lapus, pagalvojau – tikriausiai šią dieną labiausiai džiaugiuosi tą darydama. Kai pagaliau galiu atsisveikinti su paskutiniu žiemos mėnesiu, keliskart pamirksėjus užmiegotomis akimis atidaryti virtuvės langą ir…

Jau sakiau: pažadėjau sau šiais metais, kad kiekvieną mėnesį nuveiksiu kažką, ko dar niekad gyvenime nedariau. Pažadėjau sau kiekvieną mėnesį po pirmą kartą, šypt. Ir, ką gi, šį savaitgalį dalyvavau…

Paskutinę savaitę į telefono ekraną žvilgčiojau ir elektroninį paštą tikrinausi tikrai gerokai dažniau nei tai būtų normalu. Nes laukiau. Labai laukiau, kol pagaliau sulauksiu šios žinutės: Asta, tavo pusryčių knygos…