Mūsų 33 valandų trukmės pabėgimas į Kopenhagą buvo… netikėtas. Kaip ir daugelį dalykų gyvenime, šį planą sukurpėme beveik ekspromtu. Penkiolika metų kartu – juk ne juokas, reikėtų tai paminėti, o kas gi išlieka atminty ilgiau už atrakcionus, kai turi perlipti per savo baimes ir atrasti drąsos įsėsti į traukinuką, lekiantį stulbinamu greičiu ir ore darantį kilpas? Susikrovę kuprines ir tūkstantį kartų išbučiavę savo mažylį, leidomės ir mažą lietingą savo nuotykį. Lietingą, nes lietus pliaupė nuo pat ryto, kai išlipome iš lėktuvo oro uoste, iki pavakario, kai įėjome į Tivoli sodus. Ten, pilkšvoje prieblandoje, jau degė milijonai kalėdinių lempučių, balto sniego pusnys dengė eglučių šakas, ore sklandė čia pat verdamo karšto šokolado kvapas, skambėjo šventinės dainos. Jas kartas nuo karto pertraukdavo karuselėse besisupančių riksmas, kartais – juokas vaikų ir suaugusių, panirusių į gražią Kalėdų pasaką. Viename iš išpuoštų namelių laukė Kalėdų senelis – mažieji tekini bėgo jam ant kelių, žybsėjo fotoaparato blykstės, pilnėjo šeimų nuotraukų albumai. Kai esi tokioje gražioje vietoje, norisi namo parsivežti tiek daug gražių įspūdžių ir prisiminimų, kad tyliai juos galėtum ištraukti iš kišenės net tada, kai kelionė bus likusi seniai praeity.
Nesiliovėme kartoti vienas kitam, kaip čia patiktų mūsų kukuliui. Kaip greitai jis paaugs ir kokios stebuklingos tuomet taps mūsų kelionės trise. Kaip jis džiūgaus besisupdamas ant arkliukų, įsitaisęs Kalėdų seniui ant kelių, iš šilto puodelio mažais gurkšneliais gerdamas karštą šokoladą ir pilnais žandukais valgydamas dar šiltas cukraus pudra nubarstytas spurgytes. Tikriausiai jau po pirmos kelionės valandos supratome tuos anekdotus, pasakojančius apie tai, kaip nuo vaikų trumpam pasprukę tėvai, kad vėl pabūtų tik dviese, niekaip negali kalbos pasukti bent kiek toliau nuo vaikų, likusių ir laukiančių namuose. Tas ilgesys – jis beprotiškas. Tyliai sau pažadėjau, kad į kitą kelionę keliaus ir mūsų mažylis. Kad ir kur, kad ir kada.
O grįžę namo, akimirksniu supratome – Kalėdos dar arčiau, dar greičiau! To neleidžia pamiršti ir mūsų krautuvėlė (kasdien supakuojame vis daugiau dovanų rinkinių ir tai tiesiog nerealu, esame tokie laimingi ir dėkingi visiems, kurie leidžia pirštų galiukais prisiliesti prie jų Kalėdų!), o ir aš pati, kaip ir kasmet, – truputį pamišusi dėl gražiausių žiemos švenčių.
Todėl dalijuosi ir pamiršusiems primenu dar vieną receptą, be kurio saldus Kalėdų stalas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Taip taip, jei dar to nesiėmėte, neabejoju, kad jau pats laikas pradėti galvoti apie tai, kokiais saldumynais lepinsitės ir lepinsite per šventes! Nes juk šventės – tobulas lepinimosi metas! Ir kas jau kas, bet Kalėdos mūsų namuose visada būna saldžios. Todėl ir rausvoje pietų dėžutėje, kurioje po Naujųjų vietą ras sveiki patiekalai bei užkandžiai, šiandien – nuostabiai gardūs šventiniai meduoliai. Juos iškepti galite jau dabar – sandariame indelyje, jei tik pasaugosite nuo savęs ir šeimos narių, jie sėkmingai išlauks Kalėdų!
Rausvą pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt
Švediški meduoliai „Pepparkakor“
AtsispausdintiINGREDIENTAI
150 g medaus
110 g sviesto
100 g rudojo cukraus
375 g miltų
½ arb. š. cinamono
½ arb. š. malto imbiero
½ arb. š. kepimo miltelių
¼ arb. š. maltų gvazdikėlių
¼ arb. š. druskos
1 didelio kiaušinio
GAMINIMO EIGA
1. Nedideliame puode ištirpinkite medų, sviestą ir cukrų nuolat maišant. Leiskite masei užvirti ir kaitinkite, kol visi cukraus kristalai visiškai ištirps. Nukelkite nuo ugnies ir vėsinkite mažiausiai pusę valandos. Masė turėtų gautis tąsi kaip karamelė.
2. Dideliame dubenyje išsijokite miltus su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska. Miltų viduryje suformuokite nedidelę duobelę, į ją įmuškite kiaušinį, supilkite paruoštą sirupą ir suminkykite tešlą. Jei tešla pernelyg lipni, pridėkite šiek tiek daugiau miltų, kad būtų įmanoma išminkyti ir suformuoti rutulį. Šį rutulį suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą maždaug dviem valandoms.
3. Įkaitinkite orkaitę iki 175 °C temperatūros. Tešlą padalinkite į mažesnes dalis ir kiekvieną iškočiokite (kuo ploniau – tuo geriau) ant miltais pabarstyto paviršiaus. Sausainių formelėmis išspauskite meduolius.
4. Kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi. Meduolius perkelkite ant šių kepimo popieriaus lakštų ir kepkite orkaitėje apie 8 – 10 minučių arba kol gražiai parus. Šioje vietoje reikia būtų labai atidiems – kuo plonesni yra sausainiai, tuo greičiau gali perkepti!
5. Iškeptus sausainius perkelkite į sandarų indą ar dėžutę ir laikykite kiek tik norisi, o jei pavyksta – net iki Kalėdų.
10 komentarai
Nieko nenutiks, jei sausainiai porą savaičių pastovės? Norisi anksčiau išsikepti 🙂
Taip pat gal pasidalintumėt patikimu glajaus receptu, tiksliau jo proporcijom? Prieš metus puošiau sausainius ir glajus nesustingo, pusės nakties vargas perniek.. Baisu, kad vėl bus tas pats 🙁
Vaiva, tikrai nieko nenutiks, meduolius kepti dabar pats laikas! 🙂
Glajų visada ruošiu pagal tokias proporcijas: 1 didelio kiaušinio baltymas (apie 45 g) + 2 puodeliai miltelinio cukraus + 1 arb. š. vanilės ekstrako. Bet visada dar patikrinu ir iš akies – jei glajus rodosi per skystas, pridedu šiek tiek miltelinio cukraus papildomai 🙂
Citrinos sulčių nepilate? 🙂
Vaiva, tikrai taip, neretai įspaudžiu citrinos sulčių, ačiū, kad pataisėte mane! 🙂 Glaistas tuomet būna toks maloniai rūgštelėjęs 🙂
Ar iš šios tešlos galima daryti(statyti) namelį? 🙂
Rūta, tikrai taip! Pati esu iš šios tešlos pastačiusi ne vieną namelį 🙂
Sveiki, kaip ilgai paruosta tesla galima laikyti saldytuve? Pvz jei siandien pasigaminciau o kepciau tik treciadieni ar nieko tokio?
Sandra, aš ilgiausiai esu laikiusi vieną parą, tikrai viskas buvo gerai, tik išėmus iš šaldytuvo teko kiek ilgėliau palaikyti kambario temperatūroje. Dėl ilgesnio šaldymo laiko asmeninės patirties, kuria galėčiau pasidalinti, neturiu 🙂
Sakykit, ar kieti ir trapūs sausainiai išeina? Šeimyna labiau tokius mėgsta nei minkštučius 😉
Kočiokite tešlą labai plonai (labai-labai-labai plonai!) ir tuomet bus labai traškūs 🙂