Pyragai

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Visokių yra žmonių. Tokių, kurie mėgsta gaminti; tokių, kurie tai daro tik iš pareigos; ir tokių, kurie išvis negamina, nes negali to pakęsti. Pažįstu jų visokių, o ir pati tikriausiai…

Kai pagalvoju, mano gyvenime vienas po kito vyksta puikūs dalykai. Pavasaris. Pokyčiai. Pusryčių knyga, kuri jau pasiekė beveik visas prekybos vietas. Ir vakarai ilgesni, o saulė pro debesį apdovanoja vis…

Didžiosios metų šventės žavios tuo, kad kiekviena iš jų turi kažką labai svarbaus ir būdingo tik jai. Šv. Kalėdos – žaliaskares eglutes ir kūčiukus, Šv. Velykos – įvairiausiais raštais išpieštus…

Kai staiga ir netikėtai atėjo pavasaris, tikrai tikėjausi, kad žiema jau nebegrįš. Paltuką pakabinau į tolimą spintos kampą, o sukneles perkėliau šiek tiek arčiau. Pagauta impulso, nusipirkau lengvus pavasarinius batukus,…

Kai palūžtu – surijusi visą skardą ką tik iš orkaitės ištrauktų cinamoninių bandelių ar suabejojusi savo gyvenimo keliu – imu sudarinėti planus. Planavimas, punktų rašymas juodu ant balto, mane gelbėja.…

Kaip ir kasmet, gruodis panašus į beveik nevaldomą stichiją. Nebaigti darbai, planai, pasiruošimas šventėms… viskas vienu metu, lyg koks mažas uraganas. Visos mano užrašų knygelės pilnos: kiek darbų ir darbelių…

Kas galėtų pasakyti, vieneri metai – daug ar mažai? O vienuolika? Tokius skaičiukus šiomis dienomis minime mes – aš ir mano žmogus. Tai – tik dar viena proga stabtelėti, pagalvoti,…

Tyliai, nebyliai, pamažu. Ateina ruduo. Sakau, matyt, suaugau. Anksčiau atsisveikinimas su vasara man reiškė tik liūdesius, rudenines depresijas ir gerų dalykų pabaigą. O dabar taip nėra. Dabar, suprantu, viskas tęsiasi.…

Vakar, prabėgdama pro vieną didžiausių Kauno turgų, pastebėjau, kad šilauogių dar yra. Pas vieną, antrą, trečią prekeivį. Vadinasi, dar ne per vėlu pasidžiaugti puikiu prieš kurį laiką išbandytu receptu –…

Savaitgalio rytas. Ant pečių užsimetusi minkštą chalatą ir pirštais pasitrynus užmiegotas akis, laiptais leidžiuosi į virtuvę. Pripilu arbatinį vandens ir užkaičiu. Jam pradėjus triukšmingai šniokšti ir neramiai burbuliuoti, beriu į…

Gal ir nėra čia kuo girtis, bet taip jau yra – picą valgau pakankamai dažnai. Mat neretai, nusprendus pavalgyti kur nors mieste, kažkaip vėl atsiduriame tokioje vietoje, kur meniu atskiras…

„Cobbler“ – tradicinis amerikietiškas/angliškas kepinys, kuriam atitikmenį lietuvių kalboje rasti yra itin sudėtinga. Galima būtų šį kepinį pavadinti tiesiog pyragu, tačiau tai neatspindėtų pagrindinės jo esmės, kepimo būdo ir patiekimo.…

Nemėgstu savo gimtadienių. Mielai išbraukčiau tą dieną iš kalendoriaus lapelių ir ramiai sau gyvenčiau; gaila tik truputį, kad praleisčiau progą iškepti kokius tris tortus ir susirinkti linkėjimus, dovanas bei apkabinimus.…

Italija… maža didelė mano svajonė. Ir ne tik dėl desertų. Nors… dangiškasis Tiramisu, burnoje tirpstanti Panna Cotta… Struffoli – šiek tiek mažiau girdėtas pavadinimas, tačiau tai, pasirodo, dar vienas puikus…

Kas nemėgsta šokolado? Ir vienintelis atsakymas, kuris sukasi mintyse… šokoladą mėgsta visi. Maži ir dideli, rimtuoliai ir linksmuoliai, bankininkai ir namų šeimininkės… ar daug yra tokių, kurie, žiūrėdami tiesiai į…

Pirmadienis. Septinta valanda ryto ir skambantis žadintuvas. Ta pati įkyri melodija – jau bent kokius ketvirtus metus iš eilės, ir kaip neišprotėti? Geroji pusė ta, kad labai greitai norisi ją…

Kartais tai, kad esi maisto tinklaraštininkas, atneša labai smagių ir skanių patirčių. Būdama maisto tinklaraštininke, per kelerius metus tikrai atradau ne vieną puikų skonių derinį; išbandžiau ne vieną receptą, apie…

Tikriausiai man pritars daugelis maisto tinklaraštininkų: kai ateina šventės, artimų žmonių gimtadieniai ar tiesiog progos, kuriomis norime nustebinti bei pasveikinti tuos, kuriuos mylime labiausiai, mes neriamės iš kailio. Ieškodami skaniausio…

Besibaigiant pirmam metų mėnesiui, mano akys nejučia nukrypsta į popieriaus lapą, kuriame – daug smulkiai surašytų eilučių. Vienose eilutėse raidės mažos ir nedrąsios, kitose – paryškintos ir pabrauktos. Visa tai…