Anądien sulaukiau pusiau rimtai, pusiau juokais išsakyto pastebėjimo, kad bepigu man tiek desertų paskutiniu metu transliuoti ir savo auditoriją erzinti, – juk yra žmonių, kurie tikrai neturi nei laiko, nei…

Apie tai, kad sekmadieniai skirti blynams ir saldiems kepiniams, jau seniai sklando gandai. Bet ar žinot, kam dar skirti tingūs, lėti ir žvarbūs sekmadieniai? Paprasta – sotiems ir jaukiems, paprastai…

Keturiolika dienų iki Kalėdų. Pakalbėkime apie desertus. Taip, taip, dar kartą! Juk desertų, girdėjau kalbant, nebūna per daug. Gali būti, kad pati taip ir kalbėjau, šypt. Net neįsivaizduoju, kaip išsirinksiu…

Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…

Kai pažiūri, lyg sniego gniūžtės! Paragavus – lyg burnoje tirpstantys šokoladainio kąsneliai. O iš tiesų, tiesiog tobuli sausainiai: minkšti, drėgni, purūs, sodriai šokoladiniai, su traškia miltelinio cukraus plutele, suskilusia ir…

Aš niekada nebuvau atsakinga už šeimos švenčių pagrindinį patiekalą. Galite patikėt? Įtariu, kad galit, šypt. Jei atsakinga vis tik būčiau, matyt, ruoščiau arba savo tobuląjį sultingą viščiuką, arba žuvį. Pavyzdžiui,…

Ar jau kepėte šiemet meduolių? Pirmuoju sniegu apdovanojęs savaitgalis – pats metas pripildyti namus stebuklingų Kalėdų aromatų. O tuomet… prieš paslėpdami meduolius laukti Kalėdų (ar prieš suvalgydami juos dabar pat!),…

Lygiai mėnuo iki Kalėdų ir aš pagaliau pradedu jausti, kad visas šis mano šventinis svaičiojimas, prasidėjęs dar spalį, galiausiai tampa visiškai teisėtas ir normalus. Surepetavusi keletą šventinių pyragų ir tortų,…

Man atrodo, mes jau beveik išmokome gyventi truputį kitaip. Tolimų kelionių planus perkelti į netoliese esančius gražius Lietuvos pažintinius takus; maisto meniu planuoti bent savaitei į priekį, šypsotis akimis; mažą…

Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…

Kepiniai. Kvepiantys, jaukūs, pilni meilės. Man jie visada buvo, yra ir liks tai, ką gaminant širdis dainuoja džiugiausiai. Aš dievinu tą maišymo, plakimo, minkymo procesą, kartais mėgstu tyliai budėti prie…

„Sekmadieniai geri tiek, kiek saldūs“, – kažkas sąmoksliškai šnabžda man minčių kamputy. Ir aš, nors dar vakar buvau baisiausiai susipykus su savo kūnu, tiesiu ranką link keksiuko. Jis saldus, velniškai…

Tyliai juokiuosi, kad mano Kalėdos yra dabar. Pakuoju dėžes – tik ne dovanų, o dideles ir kartonines; ir perrišu jas ne kaspinėliu, o tvirtai klijuoju lipnia juosta. Kraustomės šiais metais…

Nors sveikas protas lyg ir bando man kuždėti, kad Kalėdoms ruoštis dar truputį per anksti, iki švenčių likusias dienas skaičiuoti pradėjau jau spalio viduryje. Tiesa ta, kad net ne pačios…

Ruduo gali būti skirtas kam tik norit, bet savaitgaliais – lai būna jis skirtas knygoms, arbatai ir sausainiams. Panašu, kad šįkart man pavyko suderinti visus tris. Laimė! Kai savaitės viduryje…

Nieko negaliu su savimi padaryt: „kreminis sūris“ mano galvoje visad nuskamba kaip „sūrio tortas“, šypt. Taip ir šįkart, – šįkart jis KARAMELINIS! Nes tortų niekad nebūna per daug. Nes save…

Kelionė į JAV buvo turbūt didžiausia avantiūra, į kurią kada nors leidomės. Metėm gerus ir stabilius darbus, susikrovėm didesnius už save lagaminus ir išvykom. Vietoj sėslaus pabuvimo Čikagoje nusprendėm pervažiuot…

Neprisimenu, kada ir kaip atradau grietiniečius – gal jų receptą nužiūrėjau senose mamos receptų knygose, o gal pavadinimą pamačiau kepyklėlėje, užkabintą ant dailiais pyragėliais pripildyto pinto krepšelio. Kad ir kaip…

Žinau, būtų naivu tikėtis, kad dar nesate atradę savo mylimiausio moliūgų sriubos recepto. Juk pats moliūgų sezono įkarštis! Tik paklausykit, ir tikrai išgirsit: apie ant viryklės kunkuliuojančius moliūgų sriubos puodus,…