Niekam ne paslaptis, kad desertai mūsų namuose – greičiau kasdienybė nei reta išimtis. Pyragai ir pyragėliai, keksiukai ir saldainiai, saldžios duonelės, pudingai, sluoksniuoti desertai dailiuose indeliuose, galiausiai – net tortai.…

Buvo Kalėdos. Paprastos, jaukios, tarp pačių artimiausių. Labai sočios ir labai skanios. Aš, kaip paprastai, dirigavau saldžiąjam stalui, todėl šventės buvo ir gausiai saldžios. Ragavom ir Marjolaine tortą (apie jį…

Kad ir kaip aš kasmet laukčiau artėjančių Kalėdų, kad ir kaip kruopščiai joms besiruoščiau ar net skaičiuočiau likusias dienas… vis tiek tą rytą, kai jos pagaliau ateina į namus, mane…

Dovanėlės supakuotos, kaspinėliais perrištos. Atvirukai užrašyti ir laiškai išsiųsti. Kambariai sutvarkyti ir dulkės nuo visų lentynų nupūstos. Šventinis meniu surašytas, o produktai pyragams supirkti ir paruošti. Ir kūčiukai jau iškepti.…

Kartą, dar visai palyginti neseniai, vos prieš kelis metus, buvo toks pašėlęs gruodis, kai iškepiau keliasdešimt meduolinių namelių. Kepiau vakarais, po studijų; kepiau savaitgaliais; kepiau prieš vidurnaktį ir po jo.…

Anksti ryte, kai aplink dar visiška tamsa, važiuodama į darbą, klausau kalėdinių dainų. Rytinį kavos puodelį gardinu moliūgų sirupu su cinamonu ir kitais šventėmis kvepiančiais prieskoniais. Turėdama laisvą minutę, ant…

Keistas tas jausmas: vakar dar buvo saulėtas pavasaris, o šiandien – vėl skruostus ir nosį kandanti žiema. Gera trumpam pabėgti iš žvarbios mūsų realybės, bet visada gera ir grįžti. Nors…

Žinot, kas man labai patinka? Laukti. Man patinka tas jausmas, kai žinai – artėja kažkas labai gero. Džiugaus. Smagaus. Net jei tai bus už mėnesio ar net daugiau; turėti ko…

Kaip ir kasmet, gruodis panašus į beveik nevaldomą stichiją. Nebaigti darbai, planai, pasiruošimas šventėms… viskas vienu metu, lyg koks mažas uraganas. Visos mano užrašų knygelės pilnos: kiek darbų ir darbelių…

Pirmosios gruodžio dienos yra gana keistas metas. Iki pat gruodžio pirmosios visi vieningai tvirtinę, kad apie Kalėdas dar nė negalvoja, po šios dienos staiga puola į lengvą paniką ar bent…

Kas galėtų pasakyti, vieneri metai – daug ar mažai? O vienuolika? Tokius skaičiukus šiomis dienomis minime mes – aš ir mano žmogus. Tai – tik dar viena proga stabtelėti, pagalvoti,…

 Apčy. Apčy. Šniurkšt. Apčy. Ech, tas ruduo… ta žiema, kuri čia pat, už kampo. Ir.. o kur mano nosinaitės? Apčy. Visi tie čiauduliai ir nosinių kalnai, ir skaudanti galva, ir…

Man visada patiko tie visi gal kiek banalūs amerikietiški filmai apie šeimą, apie meilę, apie švenčių laukimą. Apie Kalėdas. Tuose filmuose tokios gražios spalvos, tokios plačios šypsenos, o juokas –…

Toks jau dalykas yra ta likimo ironija: tu be proto mėgsti suktis virtuvėje, o Jis nė velnio nemėgsta valgyti. Taip taip, čia apie mane. Apie merginą, iš kurios likimas nusprendė…

Visi mano giminės, artimieji ir draugai puikiai žino – valgau aš daug ką, bet paprikų tiesiog negaliu pakęsti. Kai namuose kas nors pjausto paprikas, tiesiog išeinu iš virtuvės. Tas kvapas……

Sezoninis maistas, sezoninė virtuvė ir apskritai gyvenimas pagal sezonus – šiandien labai populiarus reikalas. Maža to, jis ne tik populiarus, bet ir sveikintinas. Nėra kuo abejoti: vidurvasarį tiesiai nuo šakelės…

Gal maisto tinklaraštyje rašyti apie sportą yra šiek tiek keista, bet… Aš ir sportas turime savo istoriją. Ilgą ir… ganėtinai nuobodžią. Buvo laikas, kai nuo minties apie bet kokios rūšies…

Man visada atrodė, kad svarbiausia gerai šeimininkei yra turėti ne tik savo firminį super-duper tortą ar išskirtinius mėsos suktinukus su trijų rūšių įdarais, ar tobulos naminės duonelės, ruošiamos septynias dienas,…

Įtariu, kad tikrai ne mano vienos rūsyje jau pūpso nemenkas šviežių bulvių maišas. Ir tikiu, kad ne vienas jau lepinote savo šeimą bulviniais blynais, bulvių plokštainiu ar bent jau bulvių…